Reflection

10 skyrius

Ketvirtoji diena mokykloje jau baigėsi, tad neskubėdamas žingsniuoju namo. Pripažinsiu, čia sekasi kur kas geriau nei tikėjausi. Didžioji klasės dalis noriai įtraukia mane į bendras veiklas ar diskusijas, o likę bent jau nesityčioja. Tikriausiai pirmą kartą jaučiu keistą trauką mokyklai. Visai nejučia kyla mintis, jog bent jau likusi mokyklos patirtis bus visai maloni ir įsimintina. Pasitaisęs kuprinę ant pečių atsidūstu ir kulniuoju tolyn.

- Rysai!- kažkur toliau nuaidi mano vardas.

Stabteliu ir atsisuku atgal. Link manęs skuodžia Niutas ir mergina, kurios vardas, regis, Kamila.

- Pagaliau pasivijome,- pasirėmęs į kelius šiaip ne taip išstena uždusęs Niutas. 

- Ar kas nutiko?- kiek sutrikęs paklausiu ir darsyk nužvelgiu pailsusį draugą.

- Ar būtinai turi kas nors atsitikti?- Niutas išsiviepia, tačiau sulaukęs pikto Kamilos žvilgsnio kaipmat nutyla.

- Ar jau turi planų vakarui? Šiandien susitinkame su keletu draugų, gal nori prisijungti?- šyptelėdama tęsia mergina.

Sekundėlę sudvejoju, tačiau mano socialinis gyvenimas pamažu atsigauna ir nenoriu to sugadinti.

- Žinoma. Kelintą?- paklausiu.

Kamila ir Niutas apsikeičia pergalingomis šypsenėlėmis.

- Pusę septynių, prie mūsų namo,- atsako Kamila.

Šiek tiek aptariame vakaro planą ir atsisveikiname. Kamila prieš nusisukdama dar pamojuoja ir nusitempia Niutą kartu su savimi. Žingsniuodamas tolyn apmąstau keistą judviejų ryšį, tačiau it sulaukęs dangiško nušvitimo galiausiai prisimenu, kad Kamila jo vyresnioji sesuo. Nesulaikau šypsnio. Nežinau, kuris iš jų vienas kitą labiau erzina, mat jų charakteriai skiriasi it diena ir naktis, tačiau savotiškai jiems pavydžiu. Dienos konfliktų pabaigoje, jie tebeturi vienas kitą.

*

Niekaip nesugalvoju, ką galėčiau apsirengti. Dešimties minučių spintos kraustymas visiškai negelbėja. Tiesa pasakius, neturiu žalio supratimo, kodėl iš viso ieškau kažkokio tobulo derinio, tačiau šiandien jaučiuosi gerai ir noriu tai parodyti. Mano dėmesį nuo rūbų dilemos atitraukia krizenimas. Pasuku galvą, tarpduryje sutikdamas rymantį Sebastianą.

- Tu rimtai? Dešimt minučių neišsirenki, ką rengtis?- jis atsidūsta ir pagaliau įžengia į kambarį.

Nusisuku atgal į spintą. Suprantu, jog jis visą laiką mane stebėjo, tad kiek susigėstu. Žingsniai artėja, tačiau nekreipiu į juos dėmesio ir toliau spoksau į sukabintus rūbus.

- Imk šitą,- po minutėlės vėl prabyla vaikinas. 

Sebastianas ištiesia ranką ir pačiupęs juodą džinsinį švarką atkiša jį man. Paimu siūlomą apdarą ir apsisukęs jau ruošiuosi eiti, tačiau Sebastianas nesitraukia. Vaikinas tebestovi ten pat, visiškai įkalinęs mane prie spintos. Jis taip arti, kad jaučiu jo šiltą kvėpavimą atsimušant į kaktą.

- Gal praleisi?- tariu kiek nuleisdamas galvą, kad netyčia nesutikčiau Sebastiano žvilgsnio. 

Nesulaukiu jokio atsako. Vaikinas tiesiog stovi šalia, kiek palinkęs žemyn. Taip pabuvęs dar minutėlę, jis giliai atsidūsta ir palieka mano kambarį. Persirengiu ir čiupęs kuprinę kiek įmanoma greičiau išskuodžiu lauk. Greitu žingsniu patraukiu Niuto namų link. Kartą ten jau lankiausi, tad kelią puikiai pamenu. Įsukęs į reikiamą gatvelę jau iš toli matau Kamilos ir Niuto siluetus. Kamila mane pastebi pirmoji. Ji plačiai nusišypso ir pamojuoja. Netrukus dėmesį atkreipia ir Niutas.

- Pačiu laiku!- jis šūkteli. 

Iš kišenės išsitraukiu telefoną. 18:29. Tikrai, pačiu laiku. Kalbėdamiesi traukiame toliau. Dar kiek paėjėję užeiname į jaukią piceriją. Žmonių čia nedaug, tad viduje tvyro tik lengvas šurmulys Kamila apsidairo ir pirštu parodo į staliuką, prie kurio jau sėdi susirinkusi nemaža kompanija. Priėjęs arčiau kaipmat atpažįstu Semą ir vieną bendraklasį, tačiau merginos dar nesu matęs. Kamila pirmoji nuskuba prie staliuko ir įsitaiso šalia jos.  

Niutas stumteli mano petį ir paragina sėstis prie Aleno. Jis nedelsdamas pasisveikina ir pristato mane merginai. Neilgai trukus, susipažinimas perauga į smagias diskusijas ir aš, Niutas, Kamila, Adriana, Semas bei Alenas jau priklausome tai pačiai grupei. Kol kramsnojant picą netyla kalbos, vienu momentu pagaunu save nusišypsant. Niekada negalėjau pagalvoti, kad viskas taip pasisuks. Šis nemalonus ir svetimas miestas pamažu tampa namais.