Reflection

4 skyrius

Po gerą pusvalandį trukusios kelionės, sustojame milžiniško prekybos centro požeminėje aikštelėje. Išlipu iš mašinos ir smalsiai nužvelgiu transporto priemonių prigrūstą rūsį. Loren tarsi vedlė pirmoji patraukia link įėjimo į prekybos centrą, o mes su Sebastianu nusekame iš paskos. Įžengus pro automatines duris ir pakilus viršun, priešais atsiveria daugybė parduotuvių su įvairiausiomis prekėmis. Tokiame dideliame prekybos centre lankausi pirmą kartą, tad tai ganėtinai įsimintina akimirka.

- Pirmiausia, apsipirksime rūbų parduotuvėse, nes Rysui būtinai reikia naujų drabužių ir šiaip kažko tinkamo mokyklai, o tau,- ji ranka pamoja Sebastiano pusėn,- Naujų kelnių, nes su šiomis sukarpytomis nervini mokytojus.

Stebiu šeimynišką sceną. Sebastianas įnirtingai mosikuoja rankomis ir zyzia, bandydamas apginti savo stiliaus nepriklausomybę, tačiau Loren tiesiog stovi ir purtydama galvą ir toliau laikosi savo nuomonės. Nejučia šypteliu. Pirmą kartą po daugybės metų matau geranorišką ginčą. Nusisuku, kai pastebiu, kad link manęs kažką nemalonaus burbėdamas artėja Sebastianas, o pergalingai išsišiepusi Loren pamoja ir apsisukusi dingsta minioje.

- O kur...

- Nuėjo pasisveikinti su drauge, kuri čia dirba. Tiesiog einam į tą nelemtą skuduryną,- Sebastianas atsako į mano klausimą ir nudrožia tolyn. 

Kurį laiką abu einame tylėdami.

- Tai iš kur tu?- netikėtai išgirstu Sebastiano klausimą. 

- Gyvenau Portlande,- nuleidžiu akis į marmurinį grindinį.

- Tu faktiškai iš kaimo,- prunkšteli vaikinas lyg jo slogi nuotaika būtų išgaravusi per sekundę.

- Vadink kaip nori,- perverčiu akis ir susikišu rankas į kišenes.

Loren su drauge neužsikalba ir sugrįžusi kaipmat imasi stilistės darbo. Netrukus jau siaubiame vieną iš parduotuvių. Glėbyje laikau krūvą įvairių drabužių, kurių, pasak Loren, man kažkada prireiks. Kuomet pasiekiu maksimalų rūbų skaičių kabinoje, esu varomas visko matuotis. Išbandau penkias poras kelnių ir daugybę marškinėlių, tačiau krūva, rodos, nemažėja. Lieka dar kalnas džemperių bei megztinių. Atsidūstu ir palengva nusitraukiu pilkus marškinėlius su kažkokiu užrašu.

- Kas po velniais?- man nespėjus sureaguoti į netikėtą balso šaltinį kabinoje, pajaučiu šaltų pirštų prisilietimą ant dešinojo šono.

Nuo šio kontakto po oda sudilgčioja milijonas aštrių adatėlių. It kulka atšoku šalin, taip skaudžiai atsitrenkdamas į kabinos sieną. 

- Kaip sugebėjai taip persirėžti šoną?- Sebastianas kilsteli antakį. 

Žvilgteliu į nemažą, dar pilnai nesugijusį nubrozdinimą ant šono ir prisidengiu jį megztiniu.

- Kritau,- išspaudžiu mažą šypsenėlę. 

Tikrai nesiruošiu persirengimo kabinoje pasakoti savo graudžios gyvenimo istorijos beveik visiškai nepažįstamam vaikinui. Sebastianas minutėlę paspokso ir atsidūsta.

- Kad ir kaip ten bebūtų, pasimatuok dar ir šiuos,- vaikinas atkiša man dar vienus marškinius.

Linkteliu ir palaukiu, kol Sebastianas pasišalins. Gausiai apsipirkę ir apsilankę dar keliose parduotuvėse, turime viską, ko reikėjo, o gal net ir ne. Gyvenime nebūčiau galėjęs pagalvoti, kad įmanoma išleisti tokią pinigų sumą per vieną apsipirkimą. Nešini didžiuliais pirkinių krepšiais patraukiame automobilio link.

*

Lėtai slenku kambario link. Visai neseniai baigėme žiūrėti kažkokį fantastinį filmą. Kadangi jau po vienuoliktos, Loren ir Tonis jau ruošiasi eiti miegoti. Jų darbai prasideda anksti ryte. Sebastianas taip pat išgaravo vos filmui pasibaigus. Tyliai praveriu kambario duris ir įžengiu vidun. Prisėdu ant lovos, mąstydamas, ką dar galėčiau nuveikti, kadangi visiškai nenoriu miego. Taip pasėdžiu porą minučių, kol mano akys nevalingai nukrypsta į spintą.

Nuo lentynos kilsteliu nutrintą sportinį krepšį ir nusinešu jį atgal iki lovos. Imuosi peržiūrinėti daiktus, kuriuos buvau jame palikęs. Bandydamas ištraukti ausines, netyčia užkabinu metalinę dėžutę ir ši nubarška ant žemės. Padėjęs krepšį kiek atokiau lėtai paimu dėžutę. Jau ruošiuosi atverti dangtelį, tačiau susilaikau. Stipriai užsimerkiu ir sukandu dantis. Mano širdies dūžiai gerokai padažnėja, o oras ima strigti gerklėje. Nesu pasiruošęs dar sykį išvysti jos turinį. O gal pats turinys nesitiki vėl būti surastas.