Reflection

33 skyrius

Dar kiek pavažiavę įsukame į dviaukščio, baltomis medinėmis lentelėmis apkalto namo kiemą. Iš to, ką pasakojo Niutas, buvau susidaręs vaizdą, jog tai tik nedidelis vasarnamis prie jūros, tačiau šis atrodo lyg nemažas gyvenamasis namas. Pravėręs automobilio duris lėtai išsiropščiu lauk. Po ilgos kelionės kojos gerokai aptirpusios, o kūnas sustingęs, tad plačiai pasirąžau ir kiek patrypčioju vietoje. Apsidairau. Namą juosia pievelė, o netrukus už jos prasideda smėlėtas paplūdimys. Čia nė nesvajoti apie miesto šurmulį. Ramybę drumsčia tik bangų ošimas ir vėjui pūstelėjus šnaranti augalija.

- Štai ir atvykome. Atostogos oficialiai prasideda,- linksmai pareiškia Niuto tėtis.

Dar kiek apsidairę, šnekučiuodamiesi sunešame atsivežtus daiktus vidun. Vasarnamio interjeras šiek tiek skiriasi nuo išorės. Baldai taip pat mediniai, tačiau nenauji, tad patalpoje tvyro malonus medienos aromatas. Sienas puošia nesuskaičiuojama galybė šeimos nuotraukų, o ant spintelių ir komodų pūpso keistos statulėlės bei vazos. Modernumu čia nė iš tolo nekvepia, tačiau tokia aplinka savaip jauki ir tikrai atrodo, jog ši vieta - mažas pabėgimas nuo nevaldomo miesto tempo. Apsidairęs surandu laiptus ir užkopiu į antrąjį aukštą. Koridoriuje būriuojasi draugai ir Sebastianas.

- Rysai, pačiu laiku. Kalbamės apie įsikūrimą. Čia yra trys kambariai. Vienas mūsų tėčiui ir du mums. Taigi, kambarį dalinsimės dviese,- Kamila glaustai paaiškina situaciją,- Yra pasiūlymų?

- Žinoma, kad miegosime viename kambaryje, kvaiša,- Niutas susiraukia ir piktai dėbteli į seserį.

- Tai bus paskutinė naktis, kai tu apskritai miegosi, mulki,- mergina sugriežia dantimis ir čiupusi brolį už apykaklės nusitempia jį į iki durų dešinėje koridoriaus pusėje,- Jūsiškis priešais.

Prieš pranykdama kambaryje, Kamila dar šypteli. Žvilgteliu į Sebastianą. 

- Vadinasi, mes kartu,- tyliai tarsteliu.

- Nesijaudink, knarki negarsiai. Man netrukdysi,- Sebastianas prunkšteli ir nieko nelaukdamas praveria duris. 

Šiandien jis ypatingai daug šypsosi ir, tenka pripažinti, jam tai be galo tinka. Nusipurtau šios minties ir nuseku paskui vaikiną. Mūsų kambarys nedidelis, tačiau visai jaukus. Mano širdis praleidžia dūžį, kai pastebiu, jog prie sienos stovi tik viena dvigulė lova. Bandydamas neparodyti sumišimo toliau apžiūrinėju kambarį. Užmatau ir stiklines duris į balkoną. Kaip suprantu, jis bendras šiam ir šalia esančiam kambariui.

- Taip ir stovėsi tarpdury?- Sebastianas kosteli. 

Suvokiu, kad jau kuris laikas stypsau prie durų ir nesijudinu iš vietos. Atsikvošėjęs prieinu prie lovos ir pasidėjęs savo krepšį jį atitraukiu.

- Tavo draugas puikiai moka parodyti, jog manęs nemėgsta,- Sebastianas netikėtai pertraukia tylą,- Vis dar nesuprantu, kokį velnią čia veikiu.

Puikiai žinau, kad jis čia tik dėl Kamilos užgaidos, tačiau garsiai to pasakyti nesiruošiu. Noriu laikytis deramos distancijos nuo jų reikalų, tačiau mintimis vis prie jų sugrįžtu.

- Ko gero, buvai pakviestas iš mandagumo,- dirbtinai šyptelėjęs toliau rausiuosi krepšyje.

Sebastianas tyliai prunkšteli ir nieko nesakydamas toliau tvarko savo bagažą. Po gerų penkiolikos minučių reikalingiausi daiktai jau savo vietose, tad sekundėlę atsipūtę nukopiame žemyn. Svetainėje prie stalo sėdi tik Kamila ir Niutas. 

- Kur jūsų tėtis?- pasidomiu.

- Garaže. Tikrina, kaip laikosi mūsų banglentės,- aplink pirštą sukdama šiaudelį gėrimo stiklinėje atsako Kamila.

- Banglentės?- pasigirsta įtartinai smalsus Sebastiano balsas.

- Aha. Turime tris. Tėtis ir Niutas dėl jų tiesiog pamišę,- Kamila jam šypteli.

- O tu?- dar vienas vaikino klausimas. 

Stebėdamasis tokiu iš niekur atsiradusiu smalsumu dirsteliu į jį.

- Aš?- draugė prunkšteli,- Žinoma, kad ne. Niekada taip ir neišmokau, o tie du vos atsistoję ant lentos pamiršta viską aplink. O jūs esat bandę?

Neigdamas palinguoju galva. Gyvenime nesu net lietęs tikros banglentės.

- Pernai dalyvavau mėgėjų varžybose,- Sebastianas žaismingai pasikaso pakaušį. 

Mano žandikaulis lengvai atvimpa. Pasirodo, jis tikrai turi daug talentų.

- Gal galėtum mane pamokyti? Šis mažas niekšelis kurčias visiems prašymams,- Kamila dėbteli į Niutą, tačiau šis tik perverčia akis ir toliau maigo išmanųjį.

- Žinoma,- Sebastianas sutinka nė nedvejodamas.

Mano širdis sulaukia naujos rūšies, dar niekuomet nepatirto dilgtelėjimo.