Reflection

15 skyrius

Kurį laiką spoksau jį netardamas nė žodžio. Nežinau, ar labiau stebina tai, kad jis melavo apie ėjimą pas draugą, ar tai, kad apskritai čia susitikome. 

- Ką čia veiki?- dar kartą paklausia Sebastianas. 

Jo žvilgsnis smeigia kiaurai. Noriu atsakyti ką nors stipraus, kad galimas konfliktas baigtųsi nė neprasidėjęs, tačiau gerklėje kyla keistas gumulas ir vėl nepajėgiu išspausti nė žodžio. Sebastianas irzliai atsidūsta ir ima artintis. Nespėju nė sureaguotu, kai jis stipriai sugriebia mano riešą ir išsitempia iš virtuvės. Pakeliui atsitrenkiu į kelis žmones, tačiau nespėju net atsiprašyti. Sebastianas patraukia laiptų link. Užkopus į antrą aukštą triukšmas kiek nutolsta. Čia girdisi tik prislopintas muzikos bumbsėjimas. Vaikinas praveria pirmo kambario duris ir nė nepatikrinęs ar jis tuščias įstumia mane vidun, po savęs garsiai užtrenkdamas duris.

- Paskutinį kartą klausiu, ką čia veiki?- jo žodžiai skamba vis rūsčiau.

- Gavau kvietimą į vakarėlį ir nusprendžiau ateiti,- nemenką išgąstį slepiu po šaltu balso tonu,- Kas tau darbo?

- Sakei, kad miegosi pas draugą,-  vaikinas atsiremia į sieną.

- Kiek pamenu, sakei tą patį,- atkertu susiraukdamas.

- Na ir kas?- Sebastianas prunkšteli.

- Nematau priežasties, kodėl turėtum taip elgtis,- suneriu rankas.

Sebastianas šypteli ir atsitraukęs nuo sienos mažina atstumą tarp mūsų.

- Tokie vakarėliai tikrai ne tau,- taria stabtelėjęs vos už poros žingsnių.

- Lyg žinotum, kas man, o kas ne,- sumurmu.

- To ir nereikia. Aišku kaip dieną, kad nesugebėtum nė apsiginti,- vaikinas perverčia akis.

- Apsiginti nuo ko? Nejaugi čia vyksta kažkoks nesveikas kanibalų vakarėlis, kurio metu žudomi svečiai?- prunkštelėju. 

Sebastiano toks argumentas nesužavi, tačiau jis nesulaiko menkos šypsenėlės. Po akimirkos vaikinas stiprokai stumteli mane ant lovos. Nespėju išsilaikyti ant kojų, tad visu svoriu krentu į minkštus patalus, o jis ant manęs. Kiek pasimuistau, tačiau šalti Sebastiano pirštai tvirtai spaudžia mano riešus, nesuteikdami progos išsilaisvinti. Jo veidas taip arti manojo, kad jaučiu kiekvieną jo šiltą atodūsį. Alkoholio kvapas išduoda, jog vaikinas išgėrė tikrai ne vieną kokteilį.

- Niekad negali žinoti. Neapsisaugojai net nuo šito,- taria pusbalsiu ir palenkia galvą žemyn, taip priartėdamas dar keliais centimetrais.

Nežinau kodėl, tačiau visiškai nebebandau priešintis. Tiesiog nejaukiai pasijutęs pakreipiu galvą į šoną. Išgirstu tylų Sebastiano prunkštelėjimą.

- Daryk kaip išmanai, bet aš tave perspėjau,- prieš pakildamas sušnabžda man į ausį ir atsistojęs išeina iš kambario. 

Minutėlę guliu ir tuščiai spoksau į lubas. Bandau suvokti, kas ką tik įvyko, tačiau kraujas į skruostus suplūsta greičiau nei į smegenis, tad tiesiog akimirkai prisidengiu veidą delnais. Kelissyk giliai įkvėpęs atsisėdu ir pasitvarkęs rūbus palieku kambarį. Mano širdis daužosi kiek stipriau nei įprastai, tačiau nežinau, koks tiksliai jausmas tai kursto. Per įsišėlusią minią prasibraunu iki virtuvės. Niutą randu ten, kur ir palikau. Sumuštinis-mutantas jau suvalgytas, tad jis ramiai naršo telefone ir gurkšnoja kažkokį spalvotą gėrimą. Man prisėdus priešais, vaikino akys pakyla nuo ekrano.

- Spėju, kad nepasakojai Sebastianui, jog dalyvausi vakarėlyje?- kaipmat paklausia.

- Aha,- numykiu ir pasirėmęs į stalą atsidūstu,- Man siaubingai reikia gryno oro.

- Lekiam prie baseino,- Niutas paskubomis atsistoja ir dirsteli į netvarkingą stalą,- Nesiruošiu tvarkyti šio jovalo.

Nusišypsau ir kartu pro stiklines duris išneriame į lauką. Takeliu palengva žingsniuojame prie baseino, kur linksmai kikena maža grupelė pažįstamų veidų: Kamila, Semas, Adriana ir neseniai sutiktas Zakas. Kiek nustembu išvydęs jį tokioje kompanijoje.

- Prisistatė ir šaldytuvo skriaudėjas,- mus pastebėjęs Zakas šypteli, atkreipdamas ir kitų dėmesį.

- Sveiki draugai,- Kamila pamojuoja ir keistai vypteli. 

Atrodo, jog ji neblogai įkaušusi.

- Kažkas sakė, kad aš daug geriu,- Niutas burbteli sau po nosimi ir prisėda ant baseino krašto.

Klesteliu į laisvą paplūdimio kėdę šalia Zako.

- Kažkodėl neatrodai šventiškai nusiteikęs,- Zakas palinksta kiek arčiau ir tyliai priduria,- Viskas gerai?

- Tiesiog susipykau su idiotu įbroliu,- atsidūstu.

- Sebastiano fronte nieko naujo,- pervertęs akis įsiterpia ir Niutas.

- Tai tu naujasis Sebio broliukas?- Zakas kilsteli antakį.

Prunkšteliu. Tokiai asmenybei kaip Sebastianas ši pravardė ne itin tinka, tad tai sukelia juoką.

- Gerai, kad Rysas į jį visai nepanašus,- tarsteli Semas ir godžiai atsigeria savo gėrimo,- Mokykloje per akis nervingų kietuolių.

- Juk Rysas ir neturėtų būti į jį panašus. Sebastianas jam tik įbrolis,- Niutas susiraukia,- Kodėl apskritai juos lygini?

Semas tik sumirksi ir trukteli pečiais. Zako lūpose įsitaiso maža šypsenėlė. Jis čiumpa pusiau nugertą butelį ir įpila šiek tiek viskio į tuščią puodelį.

- Imk, juk vakarėlis tęsiasi,- atkiša jį man ir nusišypsojęs atsistoja,- Gerai, šiandien jaučiuosi kaip keistuolis.

Draugai klausiamai susižvalgo, tačiau tuo metu Zakas pūkšteli į skaidrų baseino vandenį.

- Mėšlas, kaip šalta! Nejaučiu kojų!- vos išniręs cypteli.

Kamila ir Adriana prapliumpa nevaldomai kvatotis, o Semas ir Niutas iš paskutiniųjų tramdo kikenimą. Šis mažas pokštas akimirksniu prasklaido niūrias mintis ir noras linksmintis grįžta pilnu pajėgumu. Apie nieką kitą daugiau nebegalvoju.