Reflection

16 skyrius

Namo parsibastau gerokai po dešimtos ryto. Kadangi neblogai susibendravome su Zaku, vaikinas leido mums likti jo namuose ir vakarėliui jau pasibaigus. Po bemiegės nakties su nemažai alkoholio jaučiuosi kiek apdujęs. Prieš įeidamas vidun dar pasitvarkau plaukus, vildamasis, jog tai nors kiek pagerins bendrą išvaizdą. Šiek tiek skauda galvą, tad už viską labiau trokštu kristi į lovą ir gerai išsimiegoti. Deja, šeštadienio rytą tėvai jau gurkšnoja rytinę kavą virtuvėje, tad užsuku nors pasisveikinti ir pranešti apie savo sugrįžimą.

- Rysai, nesitikėjau, kad grįši taip anksti,- Loren paskubomis stojasi nuo kėdės,- Ar tu alkanas?

Pagalvojus apie maistą kiek supykina, tačiau nuoširdžiai šypteliu ir papurtau galvą.

- Jau pavalgiau. Niutas turėjo reikalų, tad išėjau vos atsikėlęs,- kiek pagražinu. 

Iš tiesų Niutas išgėrė kone dvigubai daugiau nei aš, tad kietai įmigo Zako svetainėje prie sofos ir nė nesukrutėjo net man išėjus. Zako namus palikau pirmasis, tačiau tik po to, kai vaikinas išpešė pažadą dar kada susitikti. Persimetęs pora žodžių su Loren ir Toniu, laiptais sunkiai užkopiu į antrą aukštą. Atrodo, kad Sebastianas dar negrįžo, tad ramiai nužingsniuoju į savo kambarį. Sukritęs į minkštus patalus pajaučiu, jog nuo manęs trenkia prakaitu ir alkoholiu. Neturiu jėgų praustis, tačiau pagriaužia sąžinė ir pasiryžtu panaikinti vakarykščių nuotykių įkalčius. Atsidusęs nuslenku į vonią. Vėsus dušas atgaivina ir pasijuntu kiek geriau. Susitvarkęs ir truputėlį atsigavęs traukiu atgal į savo kambarį, tačiau pusiaukelėje stabteliu. Kadangi tebemaudžia galvą, nusprendžiu prieš miegą išgerti vaistų. Tablečių iškart nerandu, tad kurį laiką įnirtingai rausiu lentynas.

- Kažko ieškai?- krūpteliu išgirdęs Sebastiano balsą. 

Vaikinas stovi įrėmęs galvą į durų staktą. Jo akys kiek primerktos, o tamsūs plaukai netvarkingai sutaršyti. Sebastianas kelissyk mirkteli ir pasikaso smilkinį, tačiau iš vangių judesių suprantu, jog jo vakarėlis buvo dar trankesnis nei maniškis.

- Nieko, viskas gerai,- menkai šypteliu ir nusisuku atgal į spintelę.

Sebastianas įslenka vidun ir tingiai atsiremia į sieną. Vaikinui atsidusus pajaučiu stiproką cigarečių ir spirito kvapą. Toliau ieškau vaistų stengdamasis nekreipti į jį dėmesio.

- Aspirinas antrame stalčiuje. Už dantų pastos,- tarstelėjęs mosteli ranka,- Paimk vieną ir man.

Suradęs plastikinį vaistų buteliuką atkišu jį Sebastianui. Šis darsyk atsidūsta ir iškratęs apskritą tabletę įsimeta ją į burną. Vaikinas žengia kelis žingsnius arčiau manęs. Nesuprantu, ką jis ruošiasi daryti, tad tiesiog stoviu ir spoksau. Mintyse netikėtai sužaidžia vakarykštis prisiminimas.

- Vanduo,- tyliai burbteli.

Susivokęs, jog užstoju jam priėjimą prie čiaupo, pasitraukiu į šoną. Stoviu kone prisispaudęs prie sienos, mat visai netrokštu turėti su juo nė menkiausio kontakto. Sebastianas godžiai nuryja porą gurkšnių vandens ir ranka nusivalo burną. Jo žvilgsnis nukrypsta į mane.

- Ilgai čia neužsibūk, princese. Ne tu vienas mėgsti dušą,- Sebastianas šypteli ir išeina.

Atsidūstu ir kiek įmanoma greičiau susitvarkęs apleidžiu vonią. Užsidaręs kambaryje pasiimu telefoną ir patogiai įsitaisau lovoje. Kiek panaršęs internete padedu jį atgal ant staliuko ir nusisuku nuo lango. Prieš užsnūsdamas dar spėju pagalvoti, jog tikiuosi nesusapnuoti girto Niuto, prie baseino šokančio viliotinį su kažkokios merginos liemenėle.