Reflection

36 skyrius

Sebastianas nuneša mane į svetainę ir pasodina ant sofos. Gaunu nuskausminamųjų ir lieku ten kurį laiką pagulėti. Rajanas darsyk apibara Niutą dėl paliktos netvarkos, tačiau šis ramiai priima visus jam metamus kaltinimus. Jaučiuosi susikrimtęs, kad visi taip iškoneveikė Niutą dėl mano paties neapdairumo.

- Gerai, kad jauni organizmai greit gyja. Trečiadienį vyks miestelio šventė ir būdamas Port Feiryje privalai ją pamatyti,- klestelėjęs į fotelį šalia prabyla Rajanas.

- Tikrai dalyvausiu,- menkai šypteliu.

Tačiau viduje suabejoju savo žodžiais. Nėra taip, kad manęs tai nedomina, bet paskutiniu metu jaučiuosi įstrigęs keistame emocijų sūkuryje. Vieną akimirką esu beveik laimingas, tačiau kitą ir vėl grįžtu į žemumas. Iš paskutiniųjų stengiuosi tai valdyti, tačiau pasivažinėjimas šiais kalneliais taip jaukia protą, kad ir pats nebesuprantu, ko iš tiesų noriu.

*

Kadangi vos pastačius pėdą ant žemės žaizda vėl atsiveria ir ima kraujuoti, nemažą dienos dalį praleidžiu ant sofos. Be pagalbos judėti velniškai sunku, o tūnoti vienoje vietoje klaikiai nuobodu, tad Rajanui iš miestelio sugrįžus su skolintais ramentais, kone puolu jam į glėbį. Kadangi oras palankus bangoms gaudyti, krante vėl lieku vienas. Pabuvoju šen bei ten, tad antroji dienos pusė neprailgsta. Į namelio vidų sugrįžtu tik saulei pradėjus grimzti į vandenyno gelmes. Prisėdęs balkone dar kurį laiką skaitau knygą, tačiau netrukus ją užverčiu ir pakeliu akis į horizontą. Staiga mano dėmesį patraukia balkono durų girgžtelėjimas. Pasuku galvą į šoną. Tarpduryje į staktą pasirėmęs stovi Sebastianas.

- Kaip tavo koja?- tepaklausia. 

- Neblogai,- šypteliu,- Bet prieš susižeidžiant buvo geriau.

Sebastiano lūpas palieka tylus prunkštelėjimas.

- Neprieštarausi, jei pasiskolinsiu tą kėdę ?- vaikinas mosteli pirštu.

Atsargiai nukeliu sužalotą koją ir švelniai pastatau ją ant žemės. Vaikinas nedelsdamas prisėda šalia.

- Kur kiti?- pasmalsauju.

- Apačioje, ruošiasi žiūrėti filmą. Atėjau pakviesti tavęs,- atsako Sebastianas. 

- Manau, kad prisijungsiu kiek vėliau,- šypteliu, tačiau esu beveik tikras, kad jis to nepastebi.

 Vaikino žvilgsnis nukreiptas į vandenyną.

- Puiku. Aš irgi čia pasėdėsiu,- netikėtai taria,- Tikiuosi netrukdau.

- Juk tai ne privatus balkonas, neprivalai atsiklausti,- prunkšteliu. 

Sebastianas susijuokia ir kurį laiką fone skamba tik bangų ošimas. Vaikinas įdėmiai stebi ugnimi tviskantį vandenį, o ant jo veido nugula paskutiniųjų oranžinių spindulių atšvaitai. 

- Žinai, man patinka saulėlydžiai,- po kurio laiko prakalbsta.

- Maniau, kad tu apskritai nieko nemėgsti,- tyliai burbteliu. 

Vaikinas tik šypteli ir atsidūsta.

- Kartais būna, kad ir pats nežinai, kas tau patinka.

Sebastiano žvilgsnis vis dar nukreiptas į horizontą, tad vogčiomis pastebiu jį kiek ilgiau. Saulėlydžio šviesai blėstant, jis užsimerkia ir šiek tiek kilsteli galvą. Vaikino plaukuose sužaidžia vasariškas brizas. Smalsiai akimis nagrinėju kiekvieną detalę, kurios iki šiol nepastebėjau. Jo lengvai užmerktas akis dengia ilgos į viršų pasistiebusios blakstienos, o saulės pabučiuotą skruostą puošia keletas mažyčių apgamėlių. Smaili nosis bei grakšti žandikaulio linija tobulai įrėmina švelnius bruožus ir suteikia jam griežto vyriškumo. Pagalvoju ir kaip velniškai nuodėmingai atrodo jo rausvos lūpos bei jose įstrigusi firminė šypsenėlė. 

Sebastianas šiek tiek pasisuka ir akimirkai mūsų žvilgsniai susitinka. Jaučiuosi it nukrėstas elektros šoku, o širdis krūtinėje daužosi taip smarkiai, kad perrėkia visas mintis. Atrodo, jog kiekvieną dūžį girdi ir Sebastianas. Imu skęsti šiame jausme ir mano galvoje kažkas spragteli. Viskas staiga stoja į savo vietas, tačiau ne nurimstu, o supanikuoju. Pajutęs gerklėje stringant orą, nebegaliu viso to pakelti.

- Mums jau reiktų eiti,- kildamas nuo kėdės suveliu.

Deja, neatsargiai pastatau pėdą ir bandydamas išvengti skausmo neišlaikau pusiausvyros. Tikiuosi nusitverti stalo krašto, tačiau nesuspėju. Nuo kontakto su grindimis išgelbsti tik pora tvirtų rankų ant liemens. Jos prisitraukia mane arčiau.

- Pagavau,- Sebastianas sušnibžda į mano paausį ir žaismingai sukikena.  

Jaučiu jo šiltą kvėpavimą atsimušant į plaukus bei odą. Susigėdęs nudelbiu akis žemyn. 

Sebastianai, tikiuosi, kad pagausi mane ir darsyk, nes aš lėtai, bet užtikrintai krentu dėl tavęs.