Reflection

17 skyrius

Pirmoji naujos savaitės pusė prabėgo be jokių ypatingų įvykių. Mokykla, namai, tinklinis ir kasdieniai ginčai Sebastianu. Linksmybės prasideda tik dabar, kai su kambarinės suknele rankose laukiu savo eilės prie tualeto durų. Šiandien ketvirtadienis, merginų ilgai laukta atvirų durų diena. Ir lygiai pusantro mėnesio, kai aš čia. Mano įtemptą spoksojimą pro langą į dūzgiantį kiemą pertraukia durų girgždesys. Iš tualeto išlenda juodąją suknele pasidabinęs Semas. Mano lūpose susirango šypsnis, tačiau jis kiek priblėsta, kai prisimenu, jog manęs laukia toks pat likimas.

- Neužtruk,- Semas tik atsidūsta ir dingsta už kampo.

Įeinu vidun ir užsirakinu duris. Turiu pasiskubinti, mat likau paskutinis. Šiaip ne taip susitvarkęs persibraukiu plaukus ir surišu juos į uodegėlę. Pažvelgęs į savo atvaizdą veidrodyje liūdnai šypteliu ir apleidžiu patalpą. Kieme vaikšto nemažai kostiumais persirengusių mokinių, tačiau šie bent jau ne tokie gėdingi. Ko gero, tikrai mieliau vilkėčiau kiškučio kostiumą. Nors veido nesimatytų. Greitu žingsniu patraukiu į mokytojų kambarėlį. Niutas ir Adriana prašė, kad padėčiau jiems su maistu. Pravėrus duris, akis pasitinka gana komiškas vaizdelis. Vaikinas nerimastingai suka ratus, vis murmėdamas kažką apie sugriautą savigarbą, o Adriana nė nekreipdama dėmesio ramiai dėlioja keksiukus į dėžutes. Pastebėjęs mane draugas stabteli ir liūdnai suinkščia. 

- Tai blogiausia diena mano gyvenime,- Niutas purto galvą.

- Juk ne tu vienas taip apsirengęs,- suspaudžiu lūpas.

- Baikit skųstis ir nuneškit keksiukus į klasę,- į mūsų savigraužos seansą įsiterpia Adriana.

Ne itin entuziastingai čiumpame po dvi dėžes ir išneriame lauk. Šiaip ne taip nusigavę į pirmą aukštą įslenkame į klasę. Alenas ir Semas vizualiai nepatenkinti jau priiminėja užsakymus, o Kamila, iš nežinia kur gavusi liokajaus kostiumą, stovi prie durų ir su šypsena dalina svečiams meniu.

- Pagaliau prisistatėte į tarnybą. Marš prie darbo!- mus pamačiusi paragina atiduoda pagarbą ir toliau bendrauja su svečiais.

Niutas bambėdamas nudrožia prie trijų merginų staliuko. Nužvelgęs kabinetą pastebiu, kad didžioji dalis lankytojų ir yra būtent merginos. Žinoma, juk ne kasdien galima pamatyti vaikinus su suknelėmis. Atsidusęs susirandu neaptarnautą stalelį ir pradedu darbuotis. Suktis šioje mažoje vienadienėje įstaigoje ne pati lengviausia užduotis. Kažkuriuo metu į klasę priguža naujų klientų, tad dažnai lakstau iki mokytojų kambario, kuriame kavą ir arbatą ruošia Adriana. Nė neįpusėjus vakarui, jau esame nusiplūkę ir surinkę nemenką sumą pinigų. Vaikinų nuotaika kiek pagerėjo, mat dar po pirmųjų užsakymų jie suprato, jog merginoms visai patinka tokia jų apranga. Ypač pralinksmėjo Niutas, kuris dabar jau drąsiai flirtuoja su merginomis prie visų aptarnaujamų staliukų. Gavęs trumpą pertraukėlę pasirenku ją praleisti mokytojų kambarėlyje, kiek atokiau nuo triukšmo. Ramiai gurkšnoju Adrianos paruoštą arbatą ir kremtu sausainių likučius.

- Rysai, tavęs labai reikia apačioje,- tarpduryje netikėtai išdygsta Kamila.

- Bet man dar liko keletas minučių,- atsakau pilna burna.

- Žinau, tačiau staliukas prie lango mirtinai reikalauja tavęs,- mergina trukteli pečiais.

- Supratau, jau einu,- atsidūstu ir atsistojęs nusibraukiu trupinius nuo prijuostės. 

Pasiskubinęs atsiduriu klasėje ir žingsniuodamas link stalelio bandau atversti naują užrašinės lapą, tačiau nuo sausainių lipnūs pirštai nepajėgia to padaryti.

- Sveiki atvykę, ko pageidausite?- priėjęs paklausiu nė nekilstelėdamas akių nuo nelemtos užrašinės.

- Man bet ko. Jau pamačiau viską, ką norėjau,- nuskamba be galo pažįstamas prunkštelėjimas. 

Neprireikia nė sekundės, kad susivokčiau, ką išvysiu priešais. Sebastianas. Vaikinas spokso į mane vos sulaikydamas didžiulę šypseną.

- Kodėl aš?- tyliai burbteliu.

- Žinai, kad negalėjau praleisti tokios progos,- erzindamas jis trukteli mano prijuostės galą.

- Tiesiog sakyk, ko nori,- atsidūstu.

Intensyvus vaikino spoksojimas tęsiasi dar kurį laiką, kol jis pagaliau atsiverčia ir pasklaido meniu. Jaučiuosi susigėdęs ir labiau nei bet kada norėčiau tiesiog pranykti, tačiau tvirtai stoviu vietoje.

- Kavos su pienu ir gabalėlį obuolių pyrago,- taria šyptelėdamas ir atkiša man meniu.