Sebastianai,
kol tavęs nepažinojau, galbūt gerai ir nesupratau, ką reiškia branginti kitą žmogų. Galbūt tiesiog neturėjau ką šitaip branginti. Neįsivaizdavau, jog kažkas man gali reikšti tiek beprotiškai daug. Daugybę kartų bandžiau save įtikinti, kad tai normalu, tačiau supratau, jog taip nėra. Niekada nejaučiau niekam nieko panašaus ir tai nėra gerai. Nebesuprantu pats savęs. Nebesuprantu to, ką jaučiu. Esu lyg tiksinti bomba, kuri gali sprogti bet kurią akimirką. Būtent dėl to padariau tai, ką padariau. Nenorėdamas visko sunaikinti, nukirpau raudoną laidelį ir sustabdžiau sprogimą. Žinau, esu savanaudis ir siaubingai atsiprašau. Tiesą pasakius, net nežinau, nuo ko bėgu. Galbūt nuo savęs. Galbūt nuo keisto jausmo, kuris apima krūtinę vos apie tave pagalvojus. Nežinau. Žinau tik tai, kad negaliu nieko padaryti. Esu silpnas ir nenoriu tik tikėtis, kad viskas bus gerai. Atleisk, kad net nesugebėjau pasakyti to tiesiai tau į akis.
Ir štai, po šimto beprasmių žodžių, skaudančia širdimi, sakau sudie ir myliu.
Rysas
KAMU SEDANG MEMBACA
Reflection
Romansa❝Meilė kaip veidrodis. Kartą sudaužytą gali suklijuoti, tačiau įskilimai vis vien išliks.❞
