Reflection

29 skyrius

Sebastianas savo gimtadienį nusprendė švęsti mieste su draugais. Nežinau, ar turėjau būti svečių sąraše, tačiau Loren labai įtaigiai paprašė jo priglausti ir mane. Atsisakyti negalėjo nei vaikinas, nei aš, tad sėdžiu ant jo motociklo ir stebiu pro akis lekiančią panoramą. Turėtume susitikti su Erenu ir dar vienu vaikinu, tačiau bent jau kol kas žinau tik tiek. Dar kiek pavažiavę sustojame prie dviaukščio namo žaliu stogu. Vos Sebastianui užgesinus variklį prasiveria durys ir tarpduryje išnyra Erenas bei dar nepažįstamas jo draugas. Jiems prisiartinus prie motociklo, Sebastianas nedelsdamas pasisveikina su Erenu ir kitu vaikinu.

- Pasiėmei ir Rysą! Sveikas,- Erenas entuziastingai pamoja man ranka. 

Lėtai nusitraukiu šalmą nuo galvos.

- Labas,- šypteliu, o mano žvilgsnis iškart nukrypsta į nepažįstamąjį. 

Jis taip pat smalsiai mane stebi.

- Čia tavo garsusis broliukas?- vis dar neatitraukdamas akių prabyla.

- Čia Rysas,- Sebastianas linkteli galva mano pusėn,- Rysai, čia Teris.

- Sveikas prisijungęs,- vaikinas nusišypso ir draugiškai kumšteli mano petį.

- Malonu,- šypteliu atgal.

Kol jie kalbasi, pagalvoju, kad ši trijulė ne veltui linksniuojama karštuoju trio. Teris taip pat be galo dailus vaikinas ir iš karto galima suprasti, jog jis labai rūpinasi savo išvaizda.

- Kadangi jau apsiuostinėjom, gal važiuojam?- išgirstu Sebastiano klausimą.

- Ramiai, atsipalaiduok,- Erenas prunkšteli,- Nereikia niekur skubėti.

- Nevažiavau čia tam, kad vakarą praleisčiau prie tavo namų durų,- Sebastianas perverčia akis.

Erenas tik mosteli ranka ir nužingsniavęs tolyn stabteli ant šaligatvio krašto. Kaip tik tuo momentu minutėlei pradingęs Teris privažiuoja su pilku kabrioletu. Erenas nekantriai pamindžikuoja vietoje. Žaibo greičiu, net neatverdamas durelių, jis įšoka vidun ir klesteli į priekinę keleivio sėdynę.

- Kiek kartų sakiau, kad taip nedarytum, bukaproti,- Teris sugriežia dantimis ir nukreipia žudantį žvilgsnį į Ereną.

- Atsipalaiduok, gyveni tik kartą,- šis rankomis padaro bangelę.

- Dar kartą pasakysi ką nors panašaus, tikrai eisi pėsčias,- Teris giliai atsidūsta,- Kiek galima.

Sebastianas atsisuka į mane ir duoda ženklą dėtis šalmą. 

- Susitinkame vietoje. Greičiau mink savo dviratuko pedalus, kad mums nereiktų ilgai laukti,- Teris jam mirkteli.

- Išgraužk,- Sebastianas šelmiškai šypteli, tačiau jo žodžių draugai neišgirsta.

Terio kabrioletas jau rūksta tolyn.

- Kur mes važiuojame?- vaikinui užvedus variklį paklausiu.

- Pamatysi,- tarsteli ir čiupęs mano ranką padeda ją sau ant liemens,- Laikykis.

Išvažiavęs į pagrindinę gatvę Sebastianas laisvai nardo tarp automobilių ir kelionė neprailgsta. Į susitikimo vietą atvykstame pirmieji. Kaip Sebastianas ir tikėjosi, draugai užstrigo kamštyje. Pilkasis kabrioletas pasirodo tik po gerų penkių minučių. Teriui išlipus iš automobilio, Sebastianas pergalingai šypteli.

- Pamiršai kelią?- įgelia draugui.

- Gerai gerai, laimėjai,- Teris kilsteli rankas.

- Varom šėlt!- Erenas garsiai šūkteli.

Vaikinas jau ruošiasi šokti iš kabrioleto, tačiau sulaukęs rūstaus Terio žvilgsnio tvarkingai atveria dureles ir išlipa žmoniškai. Kol Sebastianas ir Teris kažką tariasi, skenuoju aplinką. Šios vietos nepažįstu. Žinau, kad esame gerokai atokiau nuo miesto centro. Iki galutinio kelionės tikslo tenka dar kiek paeiti. Netrukus atsiduriame prie pastato su didele neonine iškaba. Kad ir kaip intensyviai nagrinėju komplikuotą kursyvą, niekaip negaliu suprasti, kas ten parašyta, tačiau puikiai perskaitau aplinką. Susipratęs, kur viskas krypsta, stabteliu.

- Ko sustojai?- išgirstu Sebastiano klausimą.

- Čia juk naktinis klubas. Man dar nėra aštuoniolikos,- tyliai tarsteliu.

- Kaip žinai, aštuoniolika man suėjo tik šiandien, o čia lankydavausi būdamas penkiolikos,- Sebastianas šypteli ir stumteli mane į priekį.

Jis paskubomis nužingsniuoja prie į sieną atsirėmusio tvirto sudėjimo blondino. Nenujausdamas, jog tuoj sulauks svečių, šis ramiai rūko cigaretę. Mus pastebėjęs blondinas išsitiesina ir numetęs nuorūką ant grindinio ją primina. Sebastianas su nepažįstamuoju sukerta delnais ir draugiškai apsikabina. Laikausi kiek atokiau, tad negirdžiu apie ką jie kalbasi, tačiau kažkuriuo momentu blondinas dirsteli į mane. Jis persimeta dar pora žodžių su Sebastianu ir linkteli durų pusėn. Sebastianas pamoja, kad prieičiau arčiau. Nepažįstamasis įeina pirmas, o mes nusekame jam iš paskos. Vos įžengus vidun ausis užgula tranki klubinė muzika. Patalpoje tvyro tiršta prieblanda, drumsčiama tik ryškių spalvotų šviesų. Taip ir įsivaizduočiau tipinį klubą. Dairydamasis nepastebiu, kad šalia manęs lieka tik Sebastianas. Teris ir Erenas jau įsimaišę žmonių minioje.