Reflection

40 skyrius

Nė neįsivaizdavau, kad gali būti taip gera pabusti savo lovoje. Atsikeliu gerokai po dešimtos, tačiau praguliu dar kone pusvalandį, kol tingiai išsiropščiu lauk. Kelionė šiek tiek išbalansavo įprastinį gyvenimo ritmą ir tik dabar susiprantu, jog vasaros atostogos jau artėja prie pabaigos. Nesu tikras, ar tai mane liūdina, ar džiugina, tad tik giliai atsidūstu. Žingsniuodamas saulės apšviestu koridoriumi į vonią, nejučia stabteliu prie balkono durų. Gatvė, rodos, dar nespėjo visiškai prabusti. Šaligatviais žingsniuoja vos keletas žmonių, o pravažiuojančių mašinų nėra nė kvapo.

- Labas rytas,- mano dėmesį atitraukia pasisveikinimas,- Ko čia stovi?

Sebastianas rymo vonios tarpduryje ir kiek sutrikęs spokso į mane. Jis jau susitvarkęs ir persirengęs.

- Nejaugi negalima net pažiūrėti pro langą?- kilsteliu antakį.

- Tik paklausiau,- vaikinas prunkšteli,- Nereikia pulti.

Nesusilaikęs nusišypsau. Sebastianas atsako tuo pačiu ir akimirką pastovėjęs su manimi, pranyksta savo kambaryje. 

*

Nors neplanavau veikti nieko ypatingo, nutinka kaip visuomet. Loren ir Tonis pasiėmė laisvadienį, tad po pusryčių visi drauge išvažiuojame pasilinksminti. Tikrai mažiausiai tikėjausi, kad ir vėl atsidursiu prie vandenyno. Nors dar niekada nesilankiau Melburno paplūdimiuose, čia manęs jau niekas nenustebina. Kiek paėjėję smėlėta pakrante įsitaisome ramesnėje vietelėje. Loren patiesia pledą ir išskleidžia paplūdimio skėtį. Ji nė nesiruošia lįsti į vandenį, o Tonis ir Sebastianas kaipmat nusimeta drabužius. Prisėdu šalia Loren.

- Nesimaudysi?- ji paklausia, kai Sebastianas ir Tonis pasileidžia vandens link.

- Maudynės manęs netraukia,- šypteliu,- Be to, mano koja dar nepilnai sugijo.

- Tiesa. Man taip pat nelabai patinka maudytis. Vis dar nesuprantu, kaip tie du gali būti tokie pamišę dėl vandens,- rankinėje ieškodama losjono nuo saulės sukikena Loren.

Jai tikrai pakanka įdegio, o štai man visai nepakenktų daugiau pabūti saulėje. Nors ir praleidau savaitę prie vandenyno, tikrai nenusvilau. Palyginus su kitais paplūdimio svečiais, esu baltas kaip sūris. Dirsteliu į besiturškiančius Tonį ir Sebastianą. Jiedu išsinuomojo banglentes ir jomis jau skrodžia bangas. Kažkuriuo metu Tonis nusiverčia nuo lentos ir nesulaikau mažo šypsnio. Atsiverčiu knygą ir pradedu skaityti. Mano įtemptas skaitymas baigiasi įveikus gal trečdalį puslapių. Netikėtai pakylu nuo pledo, o knyga išslysta iš rankų. Kol susivokiu, jog tai Sebastianas, jau guliu jam ant peties ir tolstu nuo Loren. Moteris dar kažką šūkteli, tačiau jos žodžių neišgirstu.

- Ką darai?!- vis muistydamasis rikteliu.

- Juk sakiau, kad dar atsiimsi už idiotą,- vaikinas susijuokia ir greitu žingsniu artėja prie vandens.

- Paleisk!- stengiuosi ištrūkti, tačiau Sebastiano rankos tvirtai mane laiko.

Jokie pasiteisinimai nesuveikia. Visa laimė, kad prieš kontaktą su vandenynu dar suspėju įkvėpti. Mano galva atsiduria po vandeniu, o įkaitusi oda pašiurpsta. Susivokęs, kad manęs jau niekas nebelaiko, išneriu į paviršių. 

- Ne taip jau ir blogai, ką?- Sebastianas stovi šalia ir kvailai šypsosi.

Nusibraukiu šlapius plaukus nuo veido.

- Siaubingai blogai, siaubingai šalta,- sudrebu ir piktai dėbteliu į Sebastianą.

- Nejuokauk, vanduo įšilęs iki dvidešimties laipsnių,- vaikinas nesulaiko juoko,- Nė karto neišsimaudyti per vasaros atostogas yra nuodėmė, Rysai.

- Tikrai būčiau apsiėjęs ir be to,- burbteliu,- Net nenorėjau maudytis.

Sebastianas prieina kiek arčiau ir palinksta žemyn. Jo žvilgsnis nė sekundei nenukrypsta nuo manęs, o lūpose sužaidžia klastingas šypsnis.

- Tačiau tavo akys sakė ką kitą. Ir negalvok, kad to nepastebėjau.