Reflection

7 skyrius

Prisuktas žadintuvas suskamba lygiai septintą ryto. Išaušo pirmadienis - pirmoji diena naujoje mokykloje. Nusižiovauju ir išsiropštęs iš lovos ją tvarkingai pasikloju. Negaištu laiko veltui, kadangi pačią pirmą dieną tikrai nesiruošiu vėluoti. Patraukiu vonios link. Kaip ir nujaučiau, pravėręs duris viduje randu Sebastianą.

- Labas rytas,- pasisveikina šluostydamasis veidą į rankšluostį.

- Mhm, labas. Kodėl tu niekada neužsirakini durų?- paklausiu kilstelėdamas antakį.

- Lyg būtum ko nematęs. Be to, dviese juk linksmiau,- Sebastianas šelmiškai šypteli ir išeidamas dar pavelia mano plaukus.

Skruostai vėl kaista it deginami ir tikriausiai atrodo ne ką geriau. Giliai įkvėpęs ir iškvėpęs šaltu vandeniu kelissyk perlieju veidą. Sebastiano keistas elgesys kiek išmuša mane iš vėžių. Apsirengti neprireikia daug laiko, mat rūbus pasiruošiau iš vakaro. Džinsai ir paprastas džemperis galbūt nėra itin puikus pasirinkimas pirmajai dienai mokykloje, tačiau pernelyg to nesureikšminu. Pačiupęs kuprinę nubildu laiptais į apačią pusryčiauti. Visi jau sėdi prie stalo. Tonis varto šiandieninį laikraštį, Loren ramiai gurkšnoja savo kavą, o Sebastianas ramiai žiaumoja skrebutį. Supratęs, kad ir aš čia, jis pakelia akis. Vis dar jaučiuosi kiek sutrikęs po to, kas nutiko vonioje, tad nusuku žvilgsnį ir pasisveikinęs klestelėju į kėdę.

- Berniukai, atleiskit, bet nespėjau pagaminti priešpiečių,- kaltai tarsteli Loren.

- Nieko tokio,- šypteliu stengdamasis ją nuraminti. 

- Žinai, mam, Rysas puikiai gamina. Kodėl neperleidus jam pietų ruošimo?- išgirdęs Sebastiano balsą užsikosau.

- Tikrai? Būtų tiesiog puiku,- Loren pasiremia smakrą ir išsišiepia. 

Susiraukęs dėbteliu į Sebastianą, tačiau šis tiesiog nekaltai patrauko pečiais. 

- Žinoma, man nesunku,- linkteliu ir imuosi kramsnoti skrebutį. 

Tiesiog nuostabu. Vergovė moderniajame amžiuje.

*

- Rysas Beikeris, tiesa?- darsyk pasitikslina naujosios mokyklos direktorius. 

Pusamžis, gerokai praplikęs vyras kritiškai pažvelgia į mane. Linkteliu. 

- Tavo įbrolis irgi čia mokosi. Pasiutęs berniukas,- vyriškis papurto galvą ir toliau varto savo popierius. 

Nesusilaikęs šypteliu.

- Štai, tavo tvarkaraštis, klubų sąrašas ir mokinio pažymėjimas. Sėkmės moksluose. Tikiuosi, kad nesusitiksime dėl kokių nors nereikalingų įvykių,- direktorius atkiša dokumentus ir paspaudęs man ranką palydi iki durų.

Vos išėjęs iš kabineto pastebiu ant suolo sėdintį Sebastianą. Jis susikaupęs varto kažkokį mokslinį žurnalą, tad atsikrenkščiu, kad atkreipčiau jo dėmesį.

- Ilgai ten kiurksojai,- tarsteli mudviejų žvilgsniams susitikus.

- Klausiausi paskaitos apie tave,- prunkšteliu.

- Leisk atspėti, neklaužada berniukas,- vaikinas pamėgdžioja direktoriaus balsą ir pirštu beda į save. 

Entuziastingai linktelėju.

- Kaip nuspėjama.

Likusį kelią einame tylėdami. Kol žingsniuojame tuščiais mokyklos koridoriais, bandau įsiminti kiekvieną posūkį, kad vėliau nepasiklysčiau.

- Čia tavo kabinetas,- taria Sebastianas, mudviem stabtelėjus prie vienų iš daugelio durų.

- Dėkui, kad palydėjai,- šypteliu. 

- Jei ko reikės, ieškok manęs,- dar priduria ir pamojęs ranka nužingsniuoja koridoriumi tolyn. 

Giliai įkvėpiu ir porą kartų stukteliu į kabineto duris. Netrukus jos prasiveria ir laukan išlenda jauna moteris. Rudakė po savęs uždaro duris.

- Sveikas, Rysai. Aš Kerol, tavo klasės auklėtoja- moteris pasitaiso akinius ir plačiai nusišypso.

- Laba diena,- šypteliu atgal.

- Ar esi pasiruošęs?

Neužtikrintai, tačiau linkteliu.

- Na, tuomet negaiškime laiko,- Kerol atveria duris ir leidžia man įeiti pirmam. 

Įžengiu į erdvią klasę ir atsistojęs ant pakylos viską nužvelgiu kiek įdėmiau. Šviesiai išdažytas kabinetas dideliais langais ir tipiškais mokykliniais plakatais ant sienų. Mokinių čia nei per daug, nei per mažai. Normali standartinė klasė.

- Mokiniai, turime naujoką,- mano tyrinėjimus pertraukia Kerol balsas. 

Paėmusi kreidos gabalėlį, ant lentos ji užrašo mano vardą ir pavardę.

- Čia Rysas Beikeris. Nuo šiandienos jis mokysis mūsų klasėje. Tikiuosi, kad būsite jam malonūs ir draugiški. Rysai, sėskis į bet kurį laisvą suolą,- priėjusi kiek arčiau priduria.

Pastebiu tik dvi laisvas vietas. Antroje eilėje nuo priekio ir antrą nuo galo, šalia lango. Pasirenku suolą prie lango. Pasitaisęs kuprinę ir akylai stebimas kitų mokinių tyliai atsisėdu, stengdamasis netrikdyti prasidėjusios pamokos.