43 skyrius

489 72 22
                                    

Dėbsau į Sebastianą visiškai netekęs amo. Nepamenu, kada paskutinį kartą sulaukiau staigmenos, tad beveik susigraudinu. Širdis krūtinėje nerimsta ir akimirką siaubingai noriu jį apkabinti, tačiau susitvardau. Tiesiog stypsau vietoje ir kvailai šypsausi.

- Kokio velnio,- galiausiai delnais prisidengiu raustantį veidą ir susijuokiu.

- Šitaip žmonės sveikina kitus žmones su gimtadieniu,- ramiai taria Sebastianas, tačiau nesulaiko kikenimo,- Sugalvok norą. 

Žvilgteliu į linksmai šokančią liepsnelę. Užsimerkęs mintyse ištariu didžiausią savo norą ir užpučiu žvakutę.

- Dovana ten,- Sebastianas linkteli į šoną. 

Akimis nuseku parodyta kryptimi, kur manęs laukia dar vienas siurprizas. Mudu esame ant aukštos uolos, nuo kurios atsiveria puikus vaizdas į vandenyną. Netoli jos krašto patiestas raudonas pledas, o ant jo guli nemaža kaspinu perrišta dėžutė. Prieinu arčiau ir pritūpęs pakeliu savo dovaną. Atsargiai nurišu kaspinėlį ir kiek padvejojęs nukeliu dangtelį. Viduje randu vinilinę plokštelę. Tokia, kokią kadaise turėjau. Nejučia išsižioju. Žinau, kad šis albumas itin retas, tad Sebastianas tikriausiai suplojo nemenką sumelę.

- Nemanau, kad galiu ją priimti,- dirstelėdamas į šalia stovintį vaikiną papurtau galvą.

- Tą prakeiktą daiktą buvo nelengva gauti, tad nė nedrįsk atsisakyti,- jis atsidūsta ir suneria rankas. 

Pirštų pagalvėlėmis perbraukiu brangiąją dovaną.

- Ačiū, bet dabar jaučiuosi siaubingai dėl to, ką padovanojau tau,- suspaudžiu lūpas.

- Juk svarbu ne dovanos vertė, o parodyti, kad tas žmogus tau rūpi, tiesa?- Sebastianas pažvelgia tiesiai man į akis ir švelniai nusišypso,- Nagi, sėskis. Paėmiau ir užkandžių.

Atsakau jam šypsniu ir įsitaisau ant pledo. Vaišės negausios, bet viską atperka aplinka, tad su malonumu kertu paprastus traškučius ir grožiuosi vaizdais. Horizonte mirguliuoja begalinė vandenyno žydrynė, o žuvėdrų balsai maišosi su bangų ošimu. Pilnai atsiduodu šiai akimirkai ir nė neskaičiuoju su Sebastianu kalbantis praleistų minučių, valandų. Kasdienio gyvenimo rūpesčiai nutolsta ir atrodo, kad visame pasaulyje liekame dviese.

- Kaip radai šią vietą?- paklausiu krimsdamas dar vieną traškutį. 

- Dar aštuntoje klasėje radome ją su draugu,- pasiremdamas alkūnėmis į kelius taria Sebastianas,- Dabar jis gyvena kitur, tad mudu net nebebendraujame.

- Aišku,- supratingai linkteliu,- Tikriausiai jo pasiilgai?

- Prabėgo nemažai laiko. Tada buvome dar naivūs vaikai, tad nemanau, kad dabar turėtume apie ką kalbėtis,- Sebastianas gūžteli pečiais.

- Tik nesakyk, kad kažkada buvai mielas vaikis,- prunkšteliu,- Kartais atrodo, kad jau gimei bambėdamas.

Vaikinas susijuokia ir papurto galvą.

- Galbūt ir buvau. Gerai pagalvojus, tikrai stipriai pasikeičiau. Tačiau kai būnu su tavimi, nejučia atskleidžiu tą savo pusę, kurios įprastai niekam nerodau,- jis atsidūsta ir gurkšteli kolos.

- Tikrai?- pašaipiai kilsteliu antakį,- Be kandumo turi kažkokių kitų pusių?

Sebastiano lūpose įsitaiso pasitikėjimo savimi kupinas šypsnis, o jo akys žybteli žavingu padūkimu. Mano širdis nejučia suplaka kiek smarkiau.

- Turiu. Ta pusė truputėlį žaismingesnė ir atviresnė. Jai patinka flirtuoti.

*

Pasirodo namie manęs laukė dar viena staigmena. Loren ir Tonis nepasivargino suruošti šiokio tokio gimtadienio vakarėlio. Iki vėlaus vakaro sėdime svetainėje ir šnekučiuojamės. Kalbamės apie pačius įvairiausius dalykus iki tol, kol tėvai ima žiovauti. Tuomet aš ir Sebastianas pasišaliname. Atsisveikinęs su vaikinu įžengiu į savo kambarį. Trumpam stabteliu prie komodos ir dirsteliu į plokštelę. Mintyse atsikartoja iškylos momentai ir nejučia šypteliu. Nors laikausi visai neblogai, Sebastianas niekaip nenustoja raustis gilyn į mano širdį ir nebežinau, ar dar galiu tai sustabdyti. Atsidusęs nužingsniuoju prie lovos ir atsigulu. Staiga džinsų kišenėje suvibruoja telefonas. Atsiliepiu nė nedirstelėjęs į ekraną.

- Klausau?

- Greit pakėlei,- kitapus suskamba linksmas Niuto balsas,- Nemiegi?

Įtartinai linksmas.

- Dar ne. Kažko norėjai?- susidomiu.

- Taip, norėjau. Norėjau pasakyti, kad ryt Zako namuose vakarėlis. Tu dalyvauji ir taškas.

ReflectionDove le storie prendono vita. Scoprilo ora