In darkness

6 Dalis

Atsisukau į jį, tikėdamasi pamatyti jo pašaipią šypseną, bet jis vis dar buvo rimtų veidų.

-Kaip suprasti?-paklausiau.

-Tiesiogiai,-įtraukė dūmą pažiūrėdamas man į akis.-Be to, neatsakei į mano klausimą.

-Kas čia iš vis per klausimai? Koks tau skirtumas, ar man patinka ji, ar ne?-susiraukiau. Mintyse kirbėjo viena mintis, bet stengiausi ją nuvyti ir įrodyti sau, kad tai neįmanoma.

-Kai atsakysi, aš patenkinsiu tavo smalsumą. Grąžinsiu daiktą, kuris priklauso tau,-vėl įtraukė dūmą ir išpūtęs apsilaižė lupas. Nors nenorėjau taip galvoti, bet jis rūkydamas atrodo... gerai.

-Ji graži,-atsidusau ir sukryžiavau rankas. Net nesuprantu, kodėl iš vis jam atsakinėju į tokius kvailus klausimus. Jis turbūt mane tik erzina ir neturi jokio man priklausančio daikto.

-Jie irgi gražus,-šyptelėjo išsitraukdamas iš kišenės raudoną medžiagą.-Manau jie gražiai atrodytu ant įraudusios odos.

Mano kvėpavimas tapo dažnesnis, kai supratau kas tai. Jo rankose mano apatiniai. Tie patys, kurie maniau yra paimti Deivido.

-Ką jie veikia pas tave?-sušnypščiau bandydama juos atimti, bet jis patraukė ranką.

-Nesvarbu, svarbu, kaip tu žadi juos susigrąžinti,-mirktelėjo atsistodamas. Tarp jo lupų vis dar buvo cigaretė, kuri jau baigė užgesti, bet tai netrukdė jam dar kelis kartus įtraukti mirties dūmų.

-Tu man juos atiduosi. Jie neturėtu pas tave būti,-dar karta bandžiau juos atimti, bet ir šis kartas nepešė man nieko. Zack lyg kalnas stovėjo priešais mane ir nesiruošė pasiduoti. Jis susikūrė savo taisykles, kurios tikrai man nepatiks, bet aš nežadu šįkart jam pasiduoti. Po velniais, juk pas jį mano apatiniai!

-Ar tave tai trikdo, kad laikau tavo apatinius?-jis iš aukštai į mane pažiūrėjo, o akyse galima buvo matyti šypseną. Jis šaiposi iš manęs.

-Atiduok,-sucypiau ir čiupusi jo ranką bandžiau atgniaužti delną, kuriame buvo mano apatiniai.

-Turi išsipirkti juos, niekas taip paprastai nieko neduoda.

Vis dar bandžiau iš jo delno juos ištraukti, bet tiesiog buvau per silpna. Jo pirštai stipriai buvo sugniaužti, lyg laikytu deimantą. Net savo apatinių nesugebu atsiimti. Susinervinus pakėliau į jį akis ir norėjau trenkti jam į tą kvailą veidą, bet jis spėjo pagauti mano ranką.

-Merginos neturėtu muštis,-šyptelėjo nuleisdamas mano ranką.-O dabar pakalbėkime apie susigrąžinimo sąlygas.

-Nieko mes nekalbėsime, grąžink juos!-pakėliau balsą. Išgirdau, kaip kažkas atidaro rūsio duris ir pradeda lipti laiptais. Zack susiraukęs čiupo man už alkūnės ir nusitempė už lentynos priremdamas prie sienos. Norėjau liepti jam atsiknisti, bet jis uždėjo savo delną man prie lupų ir jį laikė nesiruošdamas net patraukti. Tai per daug intymų.

-Prisiekiu, kažką čia girdėjau,-išgirdau vyrišką balsą.

-Tau tik pasigirdo, Tomai. Einam, kol vadas negrįžo ir nepamatė, jog nebudim,-paliepė kitas. Neužilgo girdėjau, kaip jie išeina ir uždaro duris. Pažiūrėjau į Zack, kuris vis dar įdėmiai klausėsi. Pajudėjau norėdama, kad jis atsitrauktu, bet jis tik dar labiau prisispaudė visiškai mane suvaržydamas.

-Hmm,-suinkščiau.

-Vos mūsų nepričiupo. Per tave, lepūnėle,-pažvelgė į mane, bet delno dar neatitraukė.-Neneigsiu, mėgaujuosi matydamas tave silpną,-tyliau tarė.-Visada tokia pasitempusi, neatsisakanti savo įsitikinimų, dabar stovi manęs priremta prie sienos ir negali nieko padaryti, nes yra silpna. Jaučiu, kaip tavo kūnas drebą, Anastasija, gali to neneigti.

Įsižeidusi, suraukiau savo antakius ir stipriai užmyniau jam ant kojos. Džiaugiuosi, kad esu su aukštakulniais. Koper greitai atsitraukė nuo manęs ir piktų žvilgsnių pervėrė mane.

-Aš nesu silpna, nedrįsk taip sakyti,-sušnypščiau.-O dabar grąžink man prakeiktus apatinius,-ištiesiau delną.

-Tai prieštarauja mano taisyklėms.

-Koki čia prakeiktą žaidimą žaidi?-burbtelėjau.

-Noriu patenkinti tavo smalsumą ir galbūt savo,-atsirėmė į lentyną.

-Nežadu nieko nedaryti, ypač tokiam arogantiškam, niekam tikusiam idiotui,-pyktelėjau. Jis pažiūrėjo į mane ir papurtė galvą, lyg ką tik bučiau prisidirbus.-Tu buvai mano kambaryje ir paėmei mano apatinius, tai nenormalu. Pradėjai prie manęs kabinėtis, ko pirmiau niekad nedarei. Kas negerai su tavimi?

-Juk perspėjau, kad neerzintum manęs. Nemėgstu, kai su manimi taip kalbama.

-Man nusispjaut,-sukryžiavau rankas, turbūt todėl, kad jausčiausi drąsesnė.

-Patenkinsiu tavo smalsumą, pažiūrėsim ar liks tavo drąsa.

Šiandien bus dar viena dalis, bet vistiek palikite komentarų ir nepamirškite paspausti VOTE!