In darkness

45 Dalis

Dar viena sunki savaitė. Nors nesu įsitikinusi, kiek laiko aš iš tikro čia tūnau. Maisto gaunu tik kas antra dieną, o vandens kasdien, bet tik po dvi stiklines. Pirma nesuprasdavau, koks to tikslas, bet galiausiai jie patys prabilo. Negavusi pakankamai maisto ir vandens, busiu silpna ir pažeidžiama. Kitaip sakant, negalėsiu pasipriešinti jiems.

Žinau, kad mane ras, girdėjau, kaip jie kalbėjosi apie policijos ir kareivinių pajėgas, šukuojančius aplinką visai netoli. Vis dar nepasiduodu ir ieškau, kaip pabėgti iš čia, bet tai nėra taip lengva. Jie nepalieka jokių aštrių, ar smailių daiktų su kuriais galėčiau atsirakinti ant kojų esančias grandines. O ir judėti per daug negaliu, nes jos trina mano kojas, taip padarydamos žaizdų. Kai gausiu progą pabėgti, nenoriu, kad dėl žaizdų būčiau lėtesnė. Jei iš viso gausiu...

Išgirdusi, kaip rakinamos duris, pakėliau galvą ir stebėjau, kaip į patalpą įeina Meltonas. Pastaruoju metu, jis dažniau čia pasirodo, nei mano viršininkė. Dažniausiai klausausi, kaip jis kalba apie senas merginas, kurias kankino ir slapta juokėsi, kai visi pasitikėjo juo bei galvojo, kad suras tą maniaką. Jam patiko, tai, o kad neįkliūtų jis įkalino visiškai nekaltą vaikiną, kuris vis dar ten tūno. Kai žmonės išsiaiškins, kad tai jis tai padarė, pasistengsiu, kad tas vyras būtu paleistas, o šis psichopatas ten supūtų.

-Kaip mūsų augintinė laikosi?-prabilo, įjungdamas šviesą. Stipriai užmerkiau akis, o rankomis apsikabinau kelius. Pripratusi prie šviesos, kuri vistiek buvo per ryški mano pavargusioms akims, šiek tiek prasimerkiau.-Štai tavo antroji stiklinė vandens. Per daug nesimėgauk,-sumurmėjo.

Paėmusi iš jo rankų stiklinę, greitai ją užsiverčiau viską išgerdama. Turėčiau taupyti, bet esu per daug ištroškusi. Kuo toliau, tuo labiau mano kūnas reikalauja daugiau skysčių, kurių aš negaunu. Ant mano kūno pradėjo atsirasti mėlynės, kurios rodo, kad mano imunitetas silpsta. Jei taip ir toliau, nesugebėsiu pabėgti.

-Kodėl laikai pykti ant mano šeimos?-sumurmėjau. Žinau, kad visos tos merginos buvo tolimos mano giminaitės, bet aš nesuprantu, koks tikslas naikinti mano šeimos merginas.

-Nes tavo prakeiktas tėvas visada laimėdavo prieš mane. Esu įsitikinęs, kad jis supranta, kad čia jo kaltė. Galima sakyti tavo tėvas nužudė visas tas merginas,-suurzgė.-Dar tavo motina, kuri pasirinko jį, o ne mane. Jei visada patiko stipresni vyrai, kurie savo galia rodydavo prieš moteris. Dar būdama su manimi, ji atsigulė su juo į lovą.

Nors norėjau pasakyti, koks jis nenormalus yra, bet tylėjau, nes bijojau. Nenoriu gauti papildomų smūgių.

-Bet greitai aš jiems pristatysiu jų mylimos dukters kūną, kaip karo pabaigos ženklą,-nusišypsojo ir paglostė mano galvą.

KRISAS

Ilgai galvojau, kaip patikrinti savo viršininką ir Fetter, bet viskas baigdavosi galvos skausmų. Zack siūlo, tiesiog juos pasekti ir gerai įkrėsti į kailį, bet tai per daug pavojingą. Jei jie iš tikro ją turi, privalome viską daryti atsargiai, kad jie nesuprastu. Nuo manęs priklauso ar išgyvens Anastasija ar ne.

-Pone!-pakėliau galvą, kai į kabinetą įlėkė vienas iš prižiūrėtojų. Sprendžiant iš veido išraiškos, nutiko kažkas baisaus. Pastaruoju metu jie dažnai atbėga į mano kabinetą su naujienomis, kurios jų nuomonę yra labai svarbios. Nė velnio. Jos būtu svarbios, jei nors kiek padėtu su bylą dėl pagrobimų.

-Kas vėl? Aš užsiėmęs,-burbtelėjau ir toliau varčiau senus įrašus. Per daug sutapimų su mano viršininkų. Turėčiau apklausti tą vyrą, kuris buvo pasodintas prieš klaidą.

-Koper... Jis chloroformų užmigdė savo apsauginius ir dingo,-sunkiai per greitą kvėpavimą pasakė.

-Po velniais,-sumurmėjau ir pakilau nuo kėdės. Paskyriau jam apsauginius, kad jie galėtu stebėti jį ir šiek tiek suvaldytu. Turėjau jį užrakinti kameroje.-Tegul suranda jį.

Jei gerai Zack pažįstu, o per tas dienas man teko jį pažinti, tai žinau, kad jis pradėjo savo planą vienas. Prakeiktas idiotas.

-Visos pajėgos išvykusios į šiaurinę pusę. Viršininkas sakė, kad rado įrodymų, jog ten gali būti maniako slėptuvė.

-Ką?-susiraukiau.-Ten buvo aptikrinti kelis kartus, jokių įkalčių neradome,-suurzgiau. Susinervinęs paėmiau mašinos raktelius ir išėjau iš kabineto daugiau nieko nesakęs. Turiu rasti jį greičiau nei jis kažką pridirbo.

Nauja dalis! Tikiuosi ji jums patiko :) Nepamirškite paspausti VOTE mygtuko ir parašyti nuomonę!