Nesupratusi pakėliau akis į jį, laukdama kol jis paaiškins savo žodžius. Kas mums nutinka? Visi normalus žmonės bučiuojasi, nesu girdėjusi, kad kažkam kažkas nutiktu. Turbūt turėčiau dažniau įsijungti internetą, nes šiuo atveju jaučiuosi, kiek atsilikus nuo visuomenės.
-O kas mums nutinka?-paklausiau.
-O kaip tu manai?-sumurmėjo įsmeigdamas savo rudas akis į mane. Kelias sekundes tylėjau bandydama surasti nors vieną variantą, bet nieko nesugalvojus papurčiau galvą, tyliai pridurdama, kad nežinau.-Jūs įsimylite. Bučiniai apsuka jūsų naivias galveles.
-Bučiniai?-pakėliau antakį. Norėjau pasiginčyti dėl to, bet tuo pačiu pripažinau sau, kad tai gali būti tiesa. Vis dėl to kvaila manyti, kad kiti dalykai neįtakojo to.
-Taip,-linktelėjo. Jo balsas skambėjo daug šalčiau nei prieš mums sutinkant, akys kiek patamsėjusios, o lupos smarkiai sučiauptos. Nors toks Zack būna nemandagus, meluočiau sakydama, jog toks įvaizdis nepadaro jo patraukliu.
-Ne visos tokios,-sušnabždėjau.
-Nebūk naivi, Anastasija,-šnypštelėjo ir kelias sekundes dar pastovėjęs, nuėjo gyliau į sodą, palikdamas mane viena su savo mintimis. Ar jis bijo to? Nemanau, kad bučiniai mane priverstu jį įsimylėti, tai juk kvaila. Jis nėra vienas iš maloniausiu mano sutiktu žmonių, jo charakteris tam sutrukdytu.
-Ką čia veiki?-krūptelėjau išgirdusi Deivido balsą.
-Ačiū,-atsisukusi uždėjau ranką ant krūtinės.-Vos negavau infarkto.
-Prašom,-mirktelėjo.-Taigi ką čia veiki?
-Slepiuosi,-atsidusau atsisėdama ant suoliuko. Pakėliau savo galvą pažiūrėdama į žvaigždes. Kai man buvo gal koks dešimt, sėdėjau su seneliu ant palangės ir stebėjau žvaigždėtą dangų. Mes diskutavome, kas galėtu slėptis už baltų taškelių danguje, ar kažkur visatoje yra organizmas primenantis žmonės. Žiūrėjome į mėnulį, kuris tą dieną švietė itin ryškiai, mastėme, ar kada pasikeis žmonių nuomonę į karą. Tai jis mane išmokė, kad karas, tai ne išeitis. Jam visada atrodė, kad žmonėms dar reikia suaugti, jog turime subręsti, lyg paaugliai. Kai jis mirė, pasižadėjau sau, kad neleisiu kitiems žmonėms pakeisti mūsų nuomonės, kad ir toliau sakysiu visiems, kokie jie yra savanaudžiai kariaudami ir naikindami mums taip brangia gamtą. Deja, niekam neįdomi merginos nuomonė, kuri yra generolo duktė. Visiems atrodo, kad tai tiesiog mano noras maištauti. Kad jie tik žinotu.
-Tu labai graži, kai panyri į savo mintis,-mano apmąstymus nutraukė Deivido balsas. Tik dabar pastebėjau, kad jis sėdi šalia manęs, o ne stovi.
-Ačiū,-padėkojau vėl pažiūrėdama į dangų.
-Tavo tėvas mano, kad turi vaikiną.
-Tai kvaila,-prunkštelėjau, nors nebuvau per daug nustebusi. Jau ne pirmas kartas, kai jis mane įtarinėja, tik šįkart kaip ir yra tikslas. Nors mes su Zack ir nesame porą, bet per tą trumpą laiką, jis sugebėjo užvaldyti mano protą. Vis dar kažkur viduje nekenčiu jo, bet kai jis būna šalia manęs, ta neapykanta dingsta, o viskas ką jis daro, tai liečia mane.
-Taigi, man dar yra šansas?-nusijuokė. Nusišypsojau, vien todėl, kad jo juokas buvo malonus ausiai.
-Nemanai, kad mes per daug skirtingos asmenybės?-pažiūrėjau į jį.
-Manau, kad skirtumai, kartais net yra geriau. Be to, nesu šimtaprocentinis fanatikas. Kariuomenė nėra šventas dalykas.
-Tu tai sakai tik tam, kad galėtum gauti mano pasitikėjimą, taip?-prisimerkiau. Jo lupas paliko skardus juokas, kuris privertė mane irgi nusijuokti.
-Beveik. Ar tai geriau, nei taip?-paklausė.
-Beveik,-taip pat atsakiau, tik su daugiau ironijos. Nenoriu jam suteikti vilčių, ypač tada, kai darau tokius dalykus su Zack. Pirma turiu rasti būdą, kaip nustoti galvoti apie tą juodaplaukį, pasikėlusi mulkį, kuris kada panorėjęs gali priversti mane drebėti.
-Turėtume grįžti į vidų, nemanai? Tavo mama jaudinasi.
-Tu eik, aš dar truputi pabusiu,-kilstelėjau lupų kampučius, kad tai neatrodytu per daug šiurkštu.
-Imk, kad nesušaltum,-pakilęs nusivilko švarką ir uždėjo ant mano pečių. Galėjau užuosti jo kvepalus, kurie bet kuria mergina išverstu iš kojų. Pripažįstu, jis turi gerą skonį.
Jam nuėjusi, pakilau nuo suoliuko ir nuėjau takelių prie mažo vandens telkinio. Mintyse iškilo vaikystės prisiminimai, kai aš negalėdavau praeiti pro fontaną neįmetus nei cento. Tikėjausi, kad tai išpildys mano svajones, bet tai padarydavo ne stebuklas, o aš pati. Sunkiai dirbdavau, mokydavausi ar taupydavau pinigus, kad galėčiau turėti kokį norimą daiktą. Dar vienas dalykas, kurį paveldėjau iš senelio.
-Kas jis?-išgirdau Zack balsą.
-Deividas,-sumurmėjau. Aiktelėjau, kai jis čiupęs man už riešo, grubiai atsuko į save. Jau esu mačiusi jį tokį, tai tas kartas, kai neprilaikiau savo liežuvio ir paerzinau jį dėl jo nesėkmių.-Ką tu darai?-susiraukiau, bandydama ištraukti savo ranką iš jo gniaužtu, bet jis kaip tikras asilas net nesiruošė paleisti.
-Tau jis patinka?-paklausė.
-Kodėl tau tai rūpi?-piktai sušnypščiau. Jis tik pavartė akys ir prispaudė mane prie savo krūtinės.
-Abu žinome kodėl.
-Aš nieko nežinau. Nesuprantu tavęs. Nesuprantu ką tu man darai ir kodėl aš leidžiu tau mane liesti. Tu priverti mano protą atsijungti ir pamiršti savo orumą. Noriu pabėgti ir vengti tavęs, bet visada grįžtu prie to pačio.
-Tai tik įrodo, kad niekas tavęs nelietė taip, kaip aš. Niekas neprivertė tavęs drėgti ir trokšti prisilietimų,-jam kalbant, pajaučiau jo rankas ant savo klubų, kurios švelniai laikė juos suėmus.-Kiek dalykų daryčiau tau,-sušnabždėjo pasilenkdamas arčiau manęs. Mano akys užsimerkė, kai jis lupomis palietė mano žandikaulį, nors man taip jų reikėjo kitur. Norėjau paragauti jo putlių ir taip trokštamų lupų, bet buvau per didelė bailė, kad žengčiau pirmą žingsnį. O dar kai žinau jo nuomonę apie tai... Jis daro su manimi ką nori, o aš bijau jį pabučiuoti. Šiuo atveju esu tikrai silpna.
-Zack,-sušnabždėjau įsikibdama į jo švarką, vos jo lupos pasiekė kaklą.
-Ko tu prašai, Anastasija?-tyliai paklausė toliau liežuvių glamonėdamas mano jautrią vietą.
-Tu žinai,-alsavau.
-Sutik tada,-sumurmėjo krimstelėdamas mano kaklą.
-Sutikt dėl ko?
-Pasakyk, kad leisi būti liečiama. Pasakyk, kad nori sužinoti ką galiu daryti su tavo kūnų.
HELIAUU! Nauja dalis, su nauja intriga! Būtu labai miela, jei pakomentuotumėte ir pasakytumėte savo nuomonė BEI nepamirštumėte paspausti VOTE mygtuko! MYL! <3
YOU ARE READING
In darkness
RomanceAnastasija visada manė, kad dideli skirtumai tarp žmonių prie gero neprives, tad pakliuvusi į Zack Koper pinkles ji pradeda suprasti, kad niekada nežinai, kas gali nutikti rytoj. 2018.02.10 Buvusi fanfiction.