In darkness

34 Dalis

Jaučiuosi mieguista, šiek tiek nusilpusiu. Sunkiai galiu pramerkti akis, bet dėl per ne lyg ryškios akis, aš vėl jas užmerkiu. Girdžiu aplink save balsus, kurie kalbėjo apie mane.

Sukaupusi visas jėgas, pramerkiau vėl akis. Nors kelias sekundės atrodo, kad jos dega, bet galiausiai apsipratusi, galėjau peržvelgti aplinką. Prie manęs stovėjo kelios seselės ir daktaras, o lovos gale mano tėvai, kurie susirūpinę mane stebėjo.

-Panele Brever, kaip jaučiatės?-paklausė vidutinio amžiaus vyras.

-Gerai,-sušnabždėjau. Nors gerklė buvo išdžiuvusi ir galva, kiek sukosi, bet nesijaučiau blogai.-Kas nutiko?

-Pirmiausiai apžiūrėsiu tave, o tada tėvai viską paaiškins,-šyptelėjo daktaras. Stebėjau, kaip mano tėvai palieka palatą, o vyras pasiima žibintuvėlį.-Gerai, žiūrėk į mano pirštą. Stenkis dažnai nemirksėti.

Vykdžiau jo įrodymus, kol jis atidžiai mane stebėjo vis kažką sakydamas savo pagalbininkėms. Niekada nesuprantu jų visų tų terminų ar kaip ten jie vadinasi.

-Nesisuka galva? Nemirguliuoja akyse?-klausinėjo.

-Šiek tiek sukasi, jaučiuosi ištroškusi, bet šiaip viskas gerai,-sumurmėjau.

-Džiordete, atnešk stikline vandens.

-Ar man viskas gerai?

-Negaliu šimtų procentų atsakyti, bet smūgiai, kuriuos tu gavai, nesukėlė smegenų sutrenkimo. Matau, kad reaguoji, mąstai ir kalbi gerai, o tai yra puikios naujienos,-nusišypsojo.-Pakviesiu tavo tėvus. Manau nori sužinoti, kas nutiko.

Palinksėjusi, akimis jį išlydėjau iš palatos. Už kelių sekundžių atėjo seselė, kuri padavė man stiklinę vandens. Padėkojau jai ir gurkštelėjau kelis didelius gurkšnius. Niekada nesijaučiau tokia ištroškusi. Tarp kitko, norėčiau kuo greičiau sužinoti, kas nutiko. Pamenu, kai tas vyras trenkė man, bet kas toliau įvyko, neturiu žalio supratimo. Kaip aš čia patekau?

-Dukra,-išgirdau tėčio balsą. Pakėlusi akis, pamačiau jį įeinant su vyrų, kuris atrodė, kaip vienas iš tų brangių advokatų, kurie ima begalės pinigų už menkus dalykus.-Tai agentas Krisas Kalvitas, jis norėtu užduoti tau kelis klausimus.

Vis dėl to tai agentas, kuris tikrai neturi mieliausio veido pasaulyje. Jam galbūt trisdešimt, turi rudus plaukus, mėlynas akis bei ryškų žandikaulį. Jei ne jo piktas veidas, sakyčiau, kad visai patrauklus vyras.

-Palikite mus vienus,-sumurmėjo jisai. Tėtis šiltai nusišypsojo ir paliko mane vieną su juo. Nemaloniai pasimuisčiau, kad galėčiau atsisėsti.-Nebūtina sėstis. Neabejoju, kad aiškiai kalbate ir atsigulus.

-Gerai,-tyliai tariau.

-Iš kart pradėsiu nuo to, kad užpuolikas spėjo pabėgti, todėl tau vis dar gresia pavojus,-pažiūrėjo man į akis.-Ką atsimini? Galėtum apibūdinti užpuoliką?

-Jis buvo prisidengęs, bet turėjo rudas akis, maždaug metro septyniasdešimt penkių ūgio, sportinio sudėjimo... Daugiau, kaip ir negaliu nieko pasakyti.

-Žinai, kiek kartu jis tau sudavė?-paklausė.

-Viena karta?-kiek dvejodama tariau.-Po to aš atsijungiau.

-Šešis. Trys kartai į galvą, ir likę trys į pilvą. Sprendžiant iš sužeidimų, buvo naudotas kažkoks bukas daiktas,-kalbėjo.-Prieš policijai atvažiuojant jis dingo, spėjome tik pamatyti, kaip įlipo į juodą Audi A5 automobilį, kuris buvo rastas už keturių kvartalų.

-O jūs nebandėte jo vytis?-sutrikau.

-Manai yra tikslas? Geriau leisti žiurkei pabėgti ir paskui paspęsti jai spąstus, nei vytis ir leisti jam suklaidinti mus,-burbtelėjo.-Kodėl nesikreipei, kai pradėjai gauti žinutes?

Sustingau išgirdus jo klausimą. Jis matė mano telefono žinutes? Mate nuotrauką, kurioje aš su Zack? Po velniais, jei tėtis žino, aš mirusi.

-Jūs lindote į mano telefoną?

-Lindau, bet nesakiau tavo tėvams, kad trečias veikėjas yra kareivis Zack Koper. Kadangi esate pilnametė, visa byla bus nagrinėjama tik su jumis. Šeimos problemos ar lovos reikalai manęs nedomina.

Susiraukiau nuo jo tokio tono, kuris erzino ir žeidė mane. Negaliu neigti, kad man nėra gėda, jog šitas vyras matė mane nuogą. Toje nuotraukoje nebuvo pridengta mano krūtinės, o jau nekalbu apie tai, kad putos neuždengė apatinės dalies.

-Kaip jūs mane radote? Aš nesakiau adreso.

-Spėjome susekti vietą iš kur skambinta. Tikimės, kad tai pavyks ir su užpuolikų,-pažiūrėjo į savo laikrodį, tyliai nusikeikdamas.-Daugiau neturiu klausimų. Susisieksiu su jumis rytoj,-sumurmėjo atsistodamas. Nieko jam neatsakiau tik stebėjau, kaip jis pažiūrėjęs į mane, išeina iš patalpos. Taip norėjau, kad viskas liktu paslaptyje, bet sukėliau savo gyvybei pavojų. Ir kas baisiausia, vis dar jis yra.

Jau buvo netoli devynių vakaro. Vos vos įkalbėjau savo tėvus vykti namo. Suprantu, kad jie jaudinasi, bet čia man niekas nenutiks, ypač kai lauke budi policininkai. Nesakau, kad pati jaučiuosi šimtų procentų saugi, bet nenoriu, kad tėvai budėtu prie manęs ištisą parą.

Išjungusi lempą, atsiguliau ant šono ir atsidusau. Džiaugiuosi, kad bent telefoną paliko, tai galėsiu prastumti laiką. Niekada nemėgau būti ligoninėse, čia smirdą vaistais ir turi tą nemalonią aplinka.

Kai telefonas pradėjo skambėti, kiek išsigandau, bet tada pamačiau, kad tai Zack numeris. Kodėl jis man skambina? Turbūt jis žino apie įvykius nutikusius mano darbo vietoje, bet tai nekeičia fakto, kad mes... Susipykę?

-Klausau,-atsiliepiau.

-Anastasija.

NAUJAAAAA! Taigi vis dar nebaigsiu jūsų kankinti ir neatskleisiu, kas tas veikėjas. Tikiuosi dalis patiko! Nepamirškite paspausti VOTE ir pakomentuoti, kad gautumėte dalį kuo greičiau!