In darkness

9 Dalis

Jo plaukai buvo sukelti į viršų, lupos sučiauptos, o rankas sunertos ties krūtinę. Per blankią šviesą nemačiau jo akių, bet spėju jos rimtos, kaip visada. Akimis perbėgau per jo apranga, mintyse sau pripažindama, kad jis atrodo patraukliai: juodos kelnės, šiek tiek siauresnės ties blauzdomis, tamsiai rudą odinė striukę, o po ją juodi marškinėliai su užrašų "I will back". Nesu jo mačiusi su civilinę aprangą, atrodo jis turi skonį.

Kiek atsitokėjusi pagriebiau savo mylimiausią keliais didžiais per didelį megztinį bei užsidėjau jį. Neleisiu jam manęs stebėti, ypač tada, kai mano apatiniai yra nerti, o tai reiškia, kad galima kai ką pamatyti, ko nenorėčiau rodyti.

-Ką čia veiki?-tyliai paklausiau. Mano balsas nebuvo užtikrintas, kūnas apmiręs, o rankos prakaitavo. Mintyse sakiau sau, kad turiu pasakyti kažką daugiau nei tik tai, bet negalėjau.

-Kaip visada eini prie reikalo,-pasitraukė nuo sienos ir lėtai priėjo prie manęs.-Norėjau pamatyti tave ir nesigailiu atėjęs, nors mieliau būčiau pamatęs tave su tais raudonais apatiniais. O gal visgi nudžiuginsi mane?

-Kas manai esąs?-susiraukiau.-Tavęs net neturėtu čia būti. Kodėl čia atėjai? Pirmiau aš tau buvau niekas, tik generolo duktė, kuriai kartais leptelėdavai vieną kitą pašaipą. Bet dabar... Aš nesuprantu. Nuo to karto rūsyje, tu lyg apsėstas persekioji mane ir kalbi... tokius dalykus.

-Apsėstas per stipriai pasakyta, bet tebūnie,-pavartė akis.-Be to nejaugi manei, kad jeigu esu kareivis, neturiu vyriškų instinktų?-pakėlė antakį.

-Maniau, kad...-jis neleido man pabaigti pridėdamas savo pirštą man prie lupų.

-Tu ateini į kareivines, bėgioji ten su aptemptomis timpomis ir manai, kad niekas nestebi tavęs? Kad nestebiu aš? Tu per naivi. Esi lyg gardus, nepasiekiamas kąsnis.

-Maniau, kad tu domėsi tik savo trofėjais ir savimi,-patraukiau jo ranką nuo savo veido. Jaučiuosi, kiek labiau savimi pasitikinti, kas mane džiugina.

-Tu įgavai drąsos, kažkas naujo, bet labiau man patiko senoji tu. Nemėgstu, kai merginos per daug išsišoką, tai kvaila ir neprotinga. Mano skonis specifinis.

-Tu mėgsti kontroliuoti merginas. Tau nereikia aikštingų, savimi pasitikinčių, taip?-paklausiau. Jo lupu kampučiai pakilo ir jis liežuvių perbraukė per savo lupas.

-Greitai gaudaisi,-šyptelėjo. Aiktelėjau, kai jis čiupo man už rankos ir prisitraukė prie savo krūtinės.-Norėčiau tave kontroliuoti, parodyti tau savo gyvenimą. Žinau, kad ir tu nori sužinoti. Tau smalsu ir štai dėl ko aš vis dar neprarandu vilties,-kalbėjo.

-Noriu, kad pasitrauktum,-neužtikrintai tariau, nors kažkas mano viduje mėgavausi šią akimirką.

-O kas jeigu nepasitrauksiu?-paklausė. Nebeturėjau ką atsakyti, todėl tylėjau stebėdama jo akis ir laukdama kitų jo veiksmų. Koper dar kelias sekundes stovėjo nieko nedarydamas, tik stebėdamas mane. Mano lupas paliko aiktelėjimas, kai jis kiek priklaupęs čiupo man už šlaunų ir pakėlė mane nuo žemės. Uždėjau savo rankas jam ant pečių, kad nenuvirsčiau atbulomis, o jo priversta apsivijau kojomis jo liemenį. Jis priėjo prie spintelės ir numetęs mano knygas pasodina mane ant jos. Jaučiau jo rankas ant savo šlaunų ir kaip jos švelniai mane liečia. Atrodo visi principai dingo, liko tik susijaudinimas ir keisti virpesiai.-Jauti, kokia tu pašiurpusi?

-Tu turėtum...-užstrigau daugiau nieko nebesakydama, kai jo delnai kiek smarkiau suėmė mano šlaunis.

-Kodėl? Dėl tavo tėvo ar dėl to, kad tu manaisi norinti, jog pasitraukčiau?

-Aš noriu,-tyliai tariau. Jis tik pašaipiai nusišypsojo ir truktelėjęs mane arčiau savęs pasilenkė prie mano kaklo. Jaučiausi keistai jausdama jo kvėpavimą, o tuo labiau, jo diržo sagtį ties tarpkojų. Gyliau įkvėpiau jo lupoms prisilietus prie mano jautraus taško ant kaklo. Dieve. Dar vienas pirmas kartas.

-Atrodo dingo tavo ne,-atsitraukė nuo mano kaklo.-Duosiu tau pasirinkimą.

Stebėjau, kaip jis atsitraukęs prie prie lango ir atidaro jį.

-Pasirinkimą?-sutrikau.

-Rytoj vakare,-daugiau nieko nepridūręs jis išlipo pro langą palikdamas mane pasimetusią ir sujaudintą.

Nauja dalis! Tikiuosi ji jums patiks ir paspausite VOTE bei paliksite kelis komentarus. Myliu!