In darkness

46 Dalis

Trečias skambutis, kai bandau susiskambinti su Zack, bet visų likimas vienodas- jis suknistai padeda ragelį! Paguoda tokia, kad mano viršininkas ir Fetter yra savo darbuose, o aplink juos nesitrainioja, ką tik paleistas kalinys. Visgi, žinant Zack, esu įsitikinęs, kad jis nebe reikalo nugvelbė chloroformo buteliuką ir užmigdė savo apsauginius. Jis nori greičiau rasti Anastasija, bet nepagalvoja, kad gali pakenkti operacijai.

Įsukęs į pakelėje esančia stovėjimo aikštelę, dar karta surinkau Koper numerį.

-Dieve brangus, skambini, lyg būtum mano žmoną,-atsiliepęs leptelėjo.

-Kur esi? Ar bent įsivaizduoji, kaip rizikuoji su savo nesąmonėmis?

-Taip, brangioji. Geriau sakyk kur esi, nes nežadu čia klausytis tavo iškraipyto balso,-prunkštelėjo. Atsidusęs, perbraukiau pirštais per plaukus ir tyliai sumurmėjau savo buvimo vietą. Jis daugiau nieko nesakęs padėjo ragelį. Padėjęs telefoną, išlipau iš automobilio ir prisidegiau cigaretę. Aš susimausiu.

ANASTASIJA

Girdėjau, kaip yra atrakinamos duris. Iš aukštakulnių kaukšėjimo, suprantu, kad šiandien ateis Geili. Dabar, kai žinau kokia ji yra, suprantu, kodėl ji buvo tapusi kuriam laikui gera. Kad ir kokia bjauri ji būdavo, niekada nebūčiau pagalvojusi, kad Fetter yra psichopatė, kuri savo malonumui žudo kitus... Tiksliau, mano šeimos moteris.

Įsijungus šviesai, nesistengiau dangstytis. Nors kelias sekundes akis skaudėjo, bet galiausiai pripratus, galėjau pažiūrėti į tą moterį. Ji vilkėjo juoda aptemptą suknelę, baltus aukštakulnius ir dešinėje rankoje laikė juodą botagą skirta arkliams. Nors ir bandžiau save raminti, žinojau, kad ji ne be reikalo jį pasiėmė.

-Pratinamės prie bausmių,-sumurmėjo.

-Bet aš nieko nepadariau,-pasimečiau.

-Nepadarei, bet padarysi,-mirktelėjo pakeldama ranką su botagų.

Po dvidešimt penkto kirčio, ji nustojo su pergalingų kvatojimų, o tuo tarpu aš stengiausi gulėti ramiai. Viena iš priežasčių-žaizdos, bet kita... Po manimi guli jos plaukų segtukas, kuris gali būti mano išsigelbėjimas.

-Kaip gavusi tiek kirčių, esi gana stipri, bet esu įsitikinusi, kad galiausiai mes tave palaušime, o tada prasidės tikrasis projektas,-nusišypsojo.-Žiūrėsime ar ištversi ilgiau, nei tavo giminaitės.

Daugiau nieko nesakius, ji pasitvarkė savo plaukus ir išėjo iš rūsio užgesindama šviesą. Netrukus išgirdau rakinamų durų garsą ir aukštakulnių kaukšėjimą laiptais. Palaukusi kelias minutes, sunkiai pakilau nuo čiužinio ir apgraibomis suradau segtuką. Ištiesusi rankas, atsirėmiau į sieną ir po lėto eidama apčiuopiau duris. Pirštais radusi raktų skylutę, įkišau segtuką. Niekada nebandžiau taip atrakinti durų, filmuose viskas atrodė daug lengviau.

-Po velniais,-tyliai nusikeikiau durims neatsirakinus. Dar karta pasukiojusi, išgirdau spragtelėjimą, kuris suteikė man vilties. Tyliai pradariusi darius, pamačiau medinius laiptus, kurie atrodė jau kuris laikas nešluoti. Užlipusi į viršų, atsargiai apsidairiau ir pirštu galiukais nuėjau prie durų. Palenkusi durų rankeną, nusikeikiau kai jos sugirgždėjo. Bandžiau jas tyliai atidaryti, bet vos tik jos pajudėdavo, sukeldavo girgždesį. Pasigirdus aukštakulnių kaukšėjimui, greitai išsmukau pro duris, atsidurdama lauke. Nors skaudėjo kūną, bet nesustojau. Bėgau, kur akis vedė, nors iš tikro viskas kas aplinkui buvo, tai tik laukai ir keli medžiai. Paslydusi, nusiritau nuo pakalnės, atsitrenkdama į seno ąžuolo kamieną. Sunkiai pakilusi, susiėmiau už šono ir toliau judėjau. Girdėjau, kad netoliese yra kelias, todėl, kad ir kokį skausmą jaučiau, traukiau ten. Negaliu pasiduoti, kai esu taip arti laisvės.

Prasibrovusi pro krūmus, kurie skyrė mane nuo kelio, pamačiau stovėjimo aikštelę, kuri buvo maždaug už šimto metrų nuo manęs. Ten yra žmonių, kurie man padės. Tikiuosi...

-Juk nemanei, kad taip lengvai pabėgsi?-išgirdau vyro balsą, o netrukus mano burną ir nosis buvo uždengta baltą servetėlę.

KRISAS

Pasirodo Zack buvo užsukęs pas Anastasijos tėvus ir švelniai tariant juos iškamantinėjo. Nors nieko ypatingo jis neištraukė iš jų, viską mes ir taip žinojome, bet bent jau esame įsitikinę, tai yra, aš esu jau įsitikinęs, kad tai jų darbas.

-Gali nesutikti, bet aš nelauksiu tavęs,-prabilo Zack.

-Tai pakenks operacijai, Zack.

-Tai pakenks Anastasijai, jei mes lauksime. Ta moteris...Ji yra...Žodžiu, einam,-suburbėjo nueidamas prie savo automobilio.

Žodžiu, dabar gausite dalis labai dažnai, nees jaučiu istorijos pabaiga :D Tikiuosi dalis jums patiko, paspauskite VOTE mygtuką ir pakomentuokite ką manote! :)