In darkness

54 Dalis

Visai nedaug liko iki istorijos galo!

Vyrams pasitraukus, pamačiau moterį, kuri kaip bebūtu keista šiuose kraštuose, nedėvėjo hidžabo. Jos ilgi plaukai buvo surišti į kasą, lupus padažytos ryškiai raudonu lupdažiu, o akis apvestos juodu pieštuku. Ant jos dešinio skruosto buvo didelis randas, kuris tesėsi iki pat kaklo. Nors moteris ir atrodė visai nepavojinga, bet kažkas viduje man liepė jos saugotis.

-Kas tu per viena?-paklausiau.

-Aš esu Suha Arbaghi,-laužyta anglų kalba prisistatė.

-Ko jums reikia?-uždaviau sekanti klausimą.

-Kodėl manai, kad mums kažko reikia?-nusijuokė prisistumdama kėdė ir atsisėsdama priešais mane.

-Jei norėtumėt mano mirties, jau dykumoje būtumėt mane nušovė,-sumurmėjau.

-Esi protingas. Gal net per daug protingas, kaip Amerikos kariuomenei,-šyptelėjo.-Matai aš noriu keršto.

-Visi jūs jo norit. O kas svarbiausia, neturit priežasties,-pavarčiau akis.

-Prieš dvidešimt metu jūsų naikintuvas susprogdino mano kaimą. Ten buvo mano šeima: tėvai, sesuo, brolis ir seneliai. Visi jie mirė. Jūs manote, kad esate didvyriai, bet iš tikro jūs tik žudikai. Sakote, kad mes puolame pasaulį, bet nemato savo kaltės.

-Pala pala... Kai tavo šeima mirė, aš dar Kalėdų Seneliu tikėjau,-prunkštelėjau, bet neužilgo pajutau karšti ant žando.

-Nedrįsk kišti savo šlykščios religijos čia,-sušnypštė.-Jūs purvini žmonės.

-Jei nebūtumėt pamišę, galbūt ir nereikėtu jūsų kontroliuoti, bet deja. Elgiatės, kaip laukinės beždžionės,-pažiūrėjau jai į akys.

-Įdomų ar ilgai dar turėsi savo humoro jausmo, kai sužinosi savo vaidmenį.

-Jei jis ne pagrindinis, tai aš nepasirašau kontrakto,-mirktelėjau jai. Ji tik piktai į mane pasižiūrėjo ir pakilo nuo kėdės.

-Nuveskite tą klouną į jo apartamentus,-burbtelėjo ji jiems. Jie grubiai mane pakėlė ir užmovė maišą ant galvos pradėjo kažkur vestis.

-Bent maišą išplaukite!-surėkiau.

Nežinau, kiek laiko praėjo, kai esu kažkokiame rūsyje pririštas prie kėdės. Patalpoje yra tik vienas mažas langas, bet per jį negaliu pamatyti kokią aplinka lauke, nes jo stiklas nudažytas balta spalva. Kambario gale stovi medinis stalas, o ant jo kelios knygos.

Pas mane niekas nesilanko ir netardo, ko aš tikėjausi. Esu įsitikinęs, kad mano vaidmuo baigsis mirtimi. Jie mėgsta dramatiškus spektaklius. Turbūt nufilmuotu ir paskleistu po visą internetą, kad pasaulis, tai pamatytu ką jie gali. Šio krašto žmonės yra menininkai. Vis dėl to, nežadu aš čia mirti. Aš turiu susikūręs didelį darbų planą, o ir daviau sau pažadą, kad grįšiu. Ji manęs laukia, negaliu jos nuvilti.

Sukaupęs jėgas, pradėjau judinti savo rankas bandydamas išsilaisvinti. Tikrai nėra malonų, kai lininė virvė trina tavo rankas. Tikėkimės rankų nepamesiu.

Pajautęs, kad viena ranka šiek tiek atsilaisvino, lėtais judesiais toliau tęsiau savo veiksmus, bet tada sustingau, kai virš manęs esančiame kambaryje pasigirdo žingsniai.

-Nuostabu,-sumurmėjau. Labiau pradėjau muistytis, stengdamasis greičiau atlaisvinti savo rankas. Jei jie pamatytu, abejoju ar lauktu mano spektaklio.

Kai pagaliau atsirišau, greitai pakilau nuo kėdės ir prirėmiau ją prie durų, taip kad norint palenkti rankeną, ji trukdyt. Pribėgęs prie lango, atkabinau kabliuką ir pilnai jį pravėriau. Man pradėjus lipti pasigirdo durų daužymas, kas tik parodo, kad turiu greičiau nešti savo užpakalį iš čia.

Pilnai išlindęs, pakilau nuo žemės ir apsidairiau. Esu kažkokiame kaime, bet sprendžiant iš tylos jis yra apleistas. Paguoda bent šokia tokia.

Vos man pradėjus bėgti į vakarų pusę, pasigirdo šaudymo garsai ir rėkavimai. Žvilgtelėjęs atgal, pastebėjau, kad mane vejasi turbūt kokie dvidešimt žmonių su automatais. Linksmesnio prasibėgiojimo nesu turėjęs.

Išgirdęs šūvio garsą krūptelėjau, bet toliau bėgau. Leisdamasis nuo nuokalnės, užkliuvau už sukietėjusio grumsto taip baigdamas savo bėgimą. Nusiridenęs, greitai pakilau ir dar pabėgęs kokius dešimt metrų, pasislėpiau tarp pamatų. Prabėgus visai gaujai, kiek atsipūčiau, bet tada mano kūną pervėrė neapsakomas skausmas. Pasižiūrėjęs į savo pilvą pamačiau didelę raudoną dėmę.

-Reikėjo nesustoti,-sumurmėjau.

Taigi kita dalis jau bus paskutinė. Kad ir kaip skaudu, bet jaučiu, kad turiu jau nutraukti šią istoriją. Antro sezono tikrai nebus, bent jau neįsivaizduoju jo. Tikiuosi dalis patiko. Nepamirškite paspausti VOTE ir pakomentuoti! :)))