30 Dalis (Jubiliejus!)

2K 190 10
                                        

Šįkart nebijojau jo taip, kaip ankščiau. Galbūt to priežastis yra jo seneliai. Nemanau, kad jis darys man kažką būdamas jų namuose, kai bet kuriuo momentu, aš galiu pradėti rėkti. Iš tikro taip daryčiau, jei tik jis pradėjo mane stipriau gąsdinti.

Pabandžiau patraukti jo rankas nuo savo liemens, kurios tvirtai mane laikė, bet tik veltui eikvojau jėgas. Jis net nesiruošė manęs paleisti. Pažiūrėjusi į jo tamsias akis, kiek pasimuisčiau pasijusdama nejaukiai. Man nepatiko, kad jis turi daugiau įtakos man, nei bet kas kitas. Tai mane glumino. Nežinau, ką jam jaučiu, tai lyg ir simpatija susimaišiusi su pykčiu, kas yra ne tik keista, bet ir kvaila.

-Tu esi vieną labiausiai erzinančių moterų,-sumurmėjo.

-Tai parodo, kad esu ne tavo lėlė,-burbtelėjau. Žinau, kad jis norėtu, jog jam pasiduočiau, nesipriešinčiau, bet aš negaliu, nors ir yra menka dalelė, kuri sutiktu su bet kuo ką jis pasiūlytu.

-Ir vėl pradedi su tomis lėlėmis,-pavartė akis.

-Nes su manimi taip elgiesi. Grasini man, naudoji jėga, kad laimėtum ir kartais net šiurpini,-pasakiau, tai daug tyliau, nei norėjau. Žinojau, kad šie mano žodžiai, parodys jam, kad jaučiuosi silpna prieš jį. Kiek pamenu, jam tas labai patinka.

-Tu bijai manęs?-paklausė. Nuleidau akis, nežinodama ar turėčiau pasakyti tiesą. Manau jis pats turėtu susigaudyti, ypač tada, kai vienas jo išsireiškimas pravirkdė mane.-Anastasija, atsakyk,-paliepė. Atsidususi vėl pažiūrėjau jam į akis, kurios dabar atrodė daug švelnesnės, nei prieš tai. Zack iš tikro yra keista asmenybė.

-Kartais,-sušnabždėjau. Prisiminiau visus tuos kartus, kai jis mane išgąsdindavo, ar būdavo šiurkštus. Net dabar jis toks yra, tik kažkodėl bando vaidinti geru.-Aš nesuprantu tavęs.

-Nesupranti ko? Atrodo kalbame tapačia kalba,-susiraukęs jis patraukė savo rankas nuo mano liemens ir atsitraukė. Zack nervingai viena ranka perbraukė per savo plaukus, o kitos delną smarkiai sugniaužė.

-Tu visada rimtas, retai kada nusišypsai. Ką aš čia kalbu... Tu retai iš vis būni su manimi švelnus. Kad ir kiek kartu tu būni bjaurus, aš vistiek, kaip idiotė pasiduodu tau. Atrodo aš čia viena, kažko tikiuosi,-atsidusau, atsisėsdama ant lovos. Jaučiau, kaip kaupiasi ašaros akyse, nors net nežinau, kodėl graudinuosi.

-Aš tau iškart sakiau, kad mano skonis kitoks. Man nereikia tų kvailų santykių,-burbtelėjo.

-Jau seniau turėjau suprasti, kad tau reikia tik mano kūno, kurį galėtum atidulkinti, o paskui pamesti, kaip koki skudurą.

Jaučiausi pažeminti, pikta ir nusivylusi savimi. Iš visų vyrų, kodėl būtent jis sugebėjo mane sužavėti, net nesistengdamas? Kodėl jam leidžiu liesti save, nors pirmiau, net nebūčiau pagalvojus apie tai? Vienintelė mintis, kuri nedavė man ramybės, kad aš vėl susimoviau. Aš kaip kvailė vis nusileidžiu jam, kai turėčiau atstumti jį ir daugiau niekada neprasidėti.

-Lyg tau iš to nebūtu naudos,-suurzgė.

-Kokia dar nauda?-pakilau nuo lovos.-Manai aš noriu būti tavo kekšė? Manai man reikia to? Kuo tu mane laikai? Yra pilną merginų, kurios atsiduos tau ir jos nieko neprašys, bet aš nesu tokia. Man nereikia tokių santykių, kur mano vaidmuo bus tik, kaip merginos, kuria tu galėsi dulkinti kada panorėjęs.

Net nepajaučiau, kaip akimis pradėjo riedėti ašaros. Man nebebuvo svarbu ką jis pagalvos, aš tik norėjau pagaliau išsilieti.

-Tiesiog prašau, nebelysk prie manęs ir nepasunkink visko dar labiau,-sušniurkščiau nosimi.-Linkiu tau susirasti merginą, kuriai nereikės santykių etiketės ir nebus sunku tenkinti tavo seksualinius norus.

Nusivaliusi ašaras, išėjau iš kambario, net nepasiėmusi suknelės. Dabar ji man mažiausiai rūpėjo, norėjau tik kuo greičiau grįžti namo. Nusileidusi laiptais žemyn, pažiūrėjau į jo senelius, kurie pasimetė žiūrėjo į mane. Tyliai padėkojusi ir atsisveikinusi, apsiaviau savo batelius bei palikau jų namus. Net neįsivaizduoju, ką jie galėjo pamanyti pamate mane apsiverkusia.

Atsidususi, patraukiau namų link. Vėl pagalvojusi, kad viskas baigta, mane vėl sugraudina. Žinau, kad darau gerai, bet nesijaučiau taip.

Naujaa! Kokia netikėta linkme čia pasukau, nors planavau kiek kitaip. Na bet kažkaip čia va taip va ir gavosi :D Tikiuosi patiko, nepamirškite pakomentuoti (kad gautumėte dalį kuo greičiau) ir paspausti VOTE! :)))

In darknessDonde viven las historias. Descúbrelo ahora