In darkness

40 Dalis

Jis tik nusišypsojo ir pažiūrėjo man į akis. Nors, kaip vyras jis ir buvo patrauklus, bet nejaučiau to jaudulio, kaip su Zack. Krisas mane vertė jaustis nejaukiai, lyg kokiai mokinukei, kuri bijo bet kokio vyro kontakto. Nenorėjau, kad jis mane liestu, o jau nekalbu apie bučinius.

-Esi graži moteris ir tikrai verta dėmesio, bet vyras sėdintis nuovados kameroje, jau spėjo man duoti kelis grasinimus dėl tavęs,-šyptelėjo.

-Zack?-tyliai paklausiau. Žinojau, kad jis yra mėgstantis kontroliuoti, bet nemaniau, kad drįstu grasinti agentui.

-Būtent,-dar keliais centimetrais priartėjo prie manęs, taip leisdamas jausti man jo kvėpavimą į veidą.

-Tu per arti,-uždėjau savo ranką jam ant krūtinės ir šiek tiek stumtelėjau.-Manau turėtum paklausyti jo.

-Pasistengsiu,-mirktelėjo ir grįžo prie savo stalo.-Gali eiti.

Nieko nelaukusi išėjau iš jo kabineto, net neatsisveikinusi. Dabar bus dar nemaloniau būti šalia jo.

___

Šiandien ta diena, kai išsikraustau. Nors daiktų ir neturėjau per daugiausiai, bet senasis kambarys be jų, atrodo ypatingai tuščias. Žinau, kad tai gali būti didžiausia mano klaida, bet tik tokiu būdų užpuolikas pasirodys. Kai jis bus sugautas, galėsiu grįžti į darbą, o Zack bus paleistas. Man skaudu žinoti, kad jis yra paskelbtas, kaip didžiausias nusikaltėlis, o žinios apie jį nenustoja kalbėjusios.

-Pasiruošusi?-išgirdau mamos balsą. Atsisukau į ją ir linktelėjusi, pasiėmiau savo paskutinę tašę, kuri buvo likusi kambaryje.-Tu įsitikinusi, kad tai gera mintis? Aš labai jaudinuosi.

-Viskas bus gerai. Agentas Krisas sakė, kad priešais esančiame bute, gyvena vienas iš agentų, todėl bet kuriuo momentų jis įsiverš į butą, jei girdės, kad man reikia pagalbos.

-O jei negirdės?-pažiūrėjo į mane.

-Mama, butas pilnas blakių,-šyptelėjau. Ji tik atsiduso ir apsikabino mane. Nenoriu, kad ji jaudintus, bet negaliu niekuo padėti. Bent jau kol kas.

Išlipusi iš automobilio, pažiūrėjau į daugiabutį, kuris šįkart mane neįtikėtinai gąsdino. Nenorėjau ten pasilikti viena.

-Einam, padėsiu tau išsikrauti daiktus,-nusišypsojo mama. Kadangi su manimi yra tik viena tašė, o visos kitos jau bute, tai nereikės temptis ir gadintis nervus. Vis dėl to juos tikrai teks patampyti, kai teks susidėti visus daiktus.

Įėjus į daugiabutį, tyliai nusikeikiau, kai pamačiau, kad liftas neveikia, o butas yra ketvirtame aukšte. Nekenčiu laiptu.

Mums pagaliau užlipus, išsitraukiau buto raktus ir kiek dvejodama atrakinau duris. Pradariusi duris, įleidau pirmą mama, o galiausia įėjau ir pati, nors kojos ir drebėjo.

-Brangute tu visa balta.

-Man kiek neramu,-atsidusau ir uždariusi duris, padėjau tašę ant žemės.

-Buk drąsi, tokia kokia visada esi,-ji priėjusi uždėjo savo delnus man ant pečių ir švelniai juos paglostė.-Greitai viskas baigsis ir tas vaikinas išeis iš kalėjimo.

-Bijau, kad tėtis jį atleis.

-Neatleis. Jis galbūt ir pyksta, bet susipratęs, kad ne jis tave užpuolė, atsileis,-sumurmėjau, nueidama su ją į svetainę, kur buvo visi mano daiktai.-Nors neprižadu, kad negrieš ant jo danties, ypač, kai žino, kad jis tas vyras, kuris tave sužavėjo.

-Mama,-pažiūrėjau į ją.-Baikim šią temą.

-Kodėl? Juk aš tavo mama ir man be proto įdomu, kaip tave sugebėjo sudominti kareivis, kai esi prieš juos... Tai yra prieš jį.

-Baik,-sucypiau. Ji tik nusijuokė ir atidarė pirmąją dėžę.

-Gerai, gerai. Pradėkime krauti daiktus,-nusijuokė.

Dirbti dviese yra daug smagiau ir greičiau. Praėjus daugiau nei keturioms valandos mes pagaliau iškraustėme dėžes. Užmiršusi baimę, kurią jaučiau prieš įeinant į butą, dabar galėjau džiaugtis, kad gyvenu atskirai.

-Išgersime šampano?-paklausiau mamos, kuri ilsėjosi ant sofos.

-O tu turi jo?-pažiūrėjo į mane.

-Neturiu, bet galėtum nuvažiuoti nupirkti,-prisėdau prie jos ir pamirksėjau akutėmis.

-Tavo laimei, kad esu geros nuotaikos,-pavartė akis ir sunkiai pakilo nuo sofos.-Greitai grįšiu, nesumąstyk eiti prigulti.

Aš tik palinksėjau ir palydėjau ją iki durų. Jai išėjusi, uždariau duris, nueidama į virtuvę. Pasilikusi viena bute, stengiausi nuvyti visas blogas mintis ir nepulti į paniką, nors ir sunkiai sekėsi. Įsipylusi stiklinę vandens, greitai ją išgėriau. Padėjusi stiklinę ant stalo, nuėjau į savo miegamąjį patikrinti telefoną. Paėmusi jį į rankas, sustingau, kai atrakinusi pamačiau ekrano nuotrauką. Ten buvau aš ir mama kraunant daiktus. Atrakinusi jį, nuėjau į galeriją, kurioje buvo pilną nuotraukų. Sprendžiant iš kampo, fotografuota iš koridoriaus.

-Kas per velnias?-sušnabždėjau. Krūptelėjau suskambus telefonui, kuris pranešė atėjusią žinutę. Drebančiais pirštais ją atrakinau pamatydama dar vieną nuotrauką. Joje buvau vėlgi aš... šią akimirką, savo kambaryje.

Pagaliau jo atsikratėm mažute.

Naujaa! Atsiprašau, kad neįkėliau vakar, tiesiog dingo elektra....;/// Tikiuosi patiko nauja dalis! Nepamirškite paspausti VOTE ir parašyti nuomonę!