23 Dalis

2.1K 172 23
                                    

Sutrikau išgirdusi ne vyrišką balsą, o pridusi moterišką balsą. Bandžiau suprasti, kas ji galėtu būti, bet gerai pagalvojusi, nesu girdėjosi tokio balso.

-Atsiprašau, mes pažįstamos?-paklausiau, bet atsakymo neišgirdau. Po kelių sekundžių moteris padėjo ragelį, daugiau nieko taip ir nepasakydama. Kiek pasimetusi apsidairiau aplink save, vėl pradėdama eiti. Norėjau, kuo greičiau grįžti į saugius namus. Daugiau niekada nesutiksiu dirbti iki vėlumos.


Po gerų penkiolikos minučių, priėjau savo namus. Tik įėjusi išgirdau mamos juoką ir tėčio balsą, kuris kažką jai įnirtingai pasakojo. Tyliai nusivilkau striukę ir nusiavusi batus, užlipau į savo kambarį. Tik atidariusi duris pamačiusi siluetą prie savo lango, kuris velniškai mane išgąsdino. Greitai įjungusi šviesa, atsidusau iš palengvėjimo pamatydama Zack.

-Išgąsdinai,-sumurmėjau, pasidėdama savo rankinuką ant kėdės. Neišgirdau jo atsakymą, bet išgirdau, kaip jis priėjo prie manęs. Per kūną perėjo šiurpuliukai, kurie buvo malonus, bet tuo pačiu ir nelabai. Turbūt todėl, kad man nejauku būti prie jo, kai vakar parašiau tokia žinutę.

-Manai, tai juokinga?-išgirdau jo balsą.

-Kas juokinga?-atsakiau, atsisukdama. Jo žvilgsnis šįkart buvo net ne rimtas, o piktas, kas mane iš tikro gąsdino. Paskutinį syki, kai tokį jį mačiau, nukentėjo mano rankos.

-Žinutė. Parašai kelioms minutėms man išėjus, kai galėjai, tai pasakyti man į akis,-burbtelėjo.

-Aš nedrįsau, net dabar nesuprantu, kodėl tai parašiau. Nesu tokia, kuri galėtu daryti tuos... dalykus su tavimi. Nors ir sakai, kad nelaikai manęs lėle, bet aš jaučiausi tokia,-atsidusau atsiremdama į spintelę.

-Tai kodėl mane prisileidi? Kodėl pasiduodi ir dar ypač rašai tokias žinutes?-cyptelėjau, kai jis grubiai mane prisitraukė. Mano širdis pradėjo dvigubai greičiau plakti, ir šįkart ne iš jaudulio, o iš baimės.

-Aš...-užtilau, kai jis piktu savo žvilgsnių persmelkė mane.

-Tu nori viso to, bet esi per daug protinga. Negali pasiduoti man ir tai mane erzina. Negaliu pakęsti tos minties, kad kažkokia išlepinta mergiotė šokdina mane ir verčia laužyti savo įsitikinimus.

-Tai tu...-vėl užtilau, tik šįkart ne jo paliepta. Norėjau tiek daug jam pasakyti, bet nežinojau nuo ko pradėti. Bijojau jo.

-Aš ką?-susiraukė.

-Tu mane gąsdini,-sušnabždėjau žiūrėdama jam į krūtinę, o ne į akis.

-Aš nieko tau nedarau, nors patikėk galėčiau,-suurzgė. Jaučiau, kaip akyse pradėjo kauptis ašaros vien pagalvojus ką jis galėtu man padarytu. Nenorėjau to patirti, man užteko ir to skausmo, kurį jis padarė mano rankoms.-Pažiūrėk į mane.

-Ne,-tyliai tariau.

-Anastasija.

-Zack, aš nenoriu, kad mane skriaustum,-virpančiu balsu tariau. Nebevaldžiau ašarų, leisdama joms laisvai riedėti. Žinau, kad pasirodysiu silpna, bet dabar esu emocionaliai palūžusi.

-Kodėl tu verki?-atsiduso uždėdamas pirštus ant mano smakro ir švelniai juos pakeldamas. Sušniurkščiau nosimi trūktelėdama pečiais.-Tau reikia pailsėti.

Palinksėjau nusivalydama ašaras. Pažiūrėjau į Zack, kuris nusivilko megztinį.

-Tu liksi čia?-paklausiau. Nors ką tik jo bijojau, norėjau, kad jis liktu čia. Jam būnant su manimi, jausčiausi daug saugesne.

-Kol užmigsi,-sumurmėjo. Pasiėmusi pižamą, nuėjau į vonią persirengti. Negalėjau suvaldyti šypsenos, kuri dabar buvo ant mano veido.

Persirengusi, grįžau į kambarį pamatydama jį stovint prie mano naktinio stalelio ir žiūrint į nuotrauką, kur aš su tėčių per mano paskutinį skambutį. Priėjusi prie lovos ir nuėmusi užtiesalą padėjau jį ant kėdės. Atsigulusi į lovą pažiūrėjau į jį, kuris atsidusęs, apėjo lovą ir atsigulė kitoje pusėje. Aš pirma karta guliu su vaikinu lovoje.

-Man šiandien skambino, kažkokia moteris,-prabilau taip gaudama jo dėmesį.-Ji klausė ar nebijau viena vaikščioti tokiu laiku.

-Moteris? Galbūt tavo draugė juokauti sumąstė?-pažiūrėjo į mane.

-Nemanau,-sumurmėjau.-Atpažinčiau jos balsą.

Zack nieko neatsakė, nes suskambo mano telefonas. Pakilusi pasiėmiau jį, pamatydama nežinoma numerio žinutę.

Nemėgstu, kai jis būna prie tavęs.


Dar viena dalis! Lepinu aš jumis. Kaip manote, kas visgi rašo tas žinutes? Nepamirškite pakomentuoti ir paspausti VOTE :))))

In darknessWhere stories live. Discover now