In darkness

12 Dalis

Nesupratau jo paskutinių žodžių, bet nebandžiau paklausti. Burna buvo per daug išdžiuvusi, o mintys sukosi tik apie jo lupas ant mano kaklo, kurios maloniai jį glamonėjo. Buvau visiškai jo valioje, nebandžiau net priešintis, kas man yra nebūdinga. Niekada neleisdavau vyrams manęs taip akiplėšiškai liesti. Turėjau savo nuomonę ir mąstydavau blaiviai prie kiekvieno vyro, kuris pretenduodavo man į vaikinus. Bet Zack... Toks jausmas, kad jis sugeba kontroliuoti mano mintis, mano kūną savo poreikiams. Jis užvaldo mane.

Mano nugara išsirietė, o nagai susmigo į jo krūtinę, kai jis sukando jautrią zoną ant kaklo. Per kūną nuėjo milijonai šiurpuliuku, o apačioje kažkas sprogo. Nesu patyrusi tokio jausmo, nors jis kažkiek priminė... orgazmą? Negaliu patikėti, kad sugebėjau pasiekti malonumo viršūnę nuo jo bučinių ant kaklo. Tai iš vis realus dalykas?

-To ir tikėjausi,-prabilo atsitraukdamas nuo mano kaklo ir šiek tiek pakildamas virš manęs. Jo lupos buvo drėgnos ir kiek paburkusios, kas padarė jas dar putlesnes. Mintyse įsivaizdavau, kaip jį pabučiuoju, bet realybėje nedrįsau to padaryti.

-Tikėjaisi ko?-sutrikusi pažiūrėjo į jo akis, kurios atrodė daug tamsesnės nei įprastai. Neneigsiu, tai padaro jį daug labiau patrauklesniu.

-Kad taip greitai patirsi malonumą. Tai parodo, kad nesi liesta,-sumurmėjo. Suraukusi antakius stebėjau, kaip jis nulipa nuo manęs ir pasitvarko marškinius, kurie buvo susiglamžę mano dėka. Ties raktikauliu mačiau kelias tatuiruotes, bet dėl tamsos užpildžiusios kambarį, negalėjau suprasti, kokios jos.-Nenustebčiau jei sužinočiau, kad esi dar ir nekalta.

-Mano nekaltybė nėra tavo rūpestis,-sušnypščiau ir pakilau iš lovos užsimesdama megztinį. Kaip jis drįsta kalbėti tokius dalykus? Tai asmeniška!

-Manau iš po to, kai daviau tau malonumą, galiu galvoti apie tavo nekaltybę,-mirktelėjo ir priėjo prie lango. Įniršusi priėjau prie jo ir stumtelėjau.

-Įsibrauni į mano namus, lieti mane ir dar drįsti kalbėti apie mano seksualinį gyvenimą. Kas negerai su tavimi?-pyktelėjau ir dar karta stumtelėjau jį.

-Anastasija,-suurzgė ir čiupęs man už rankos prisitraukė prie savęs. Sucypiau jam labiau suspaudus mano riešą bei bandžiau pasitraukti nuo jo. Mačiau jo akyse pyktį, o gal geriau sakyti įniršį ir kaip jis pradeda gyliau kvėpuoti. Mano širdis pradėjo plakti daug greičiau nei įprastai, o akys nuo patiriamo skausmo sudrėko.-Juk perspėjau tave.

-Man skauda,-vos girdimai pasakiau. Neatrodo, kad jam rūpėjo tai, nes vos po kelių sekundžių jis grubiai prirėmė mane prie sienos. Net pati nepajutai, kada pradėjau drebėti ir kandžioti liežuvį. Bijojau jo, bijojau, kad jis gali mane nuskriausti, sužeisti. Dar karta tyliai pasakiau jam, kad man skauda, bet jis tik šyptelėjo ir pasilenkė arčiau manęs.

-Nemėgstu, kai mane stumdo, lepūnėlė, ar tuo labiau, kai man priešinasi. Tokias merginas aš auklėju, pameni?-paklausė, o aš tik palinksėjau prisimindama rūsyje nutikusius įvykius. Jam dar labiau prisiartinus prie manęs nusukau savo veidą, jausdama, kaip skruostu pradeda riedėti ašaros.-Pažiūrėk į mane,-paliepė. Papurčiau galvą, nedrįsdama atsisukti į jį. Nenorėjau, kad jis matytu mano ašaras ir vėl išvadintu mane silpna.-Anastasija,-sumurmėjo ir suėmęs pirštais mano smakrą atsuko į save, taip galėdamas pažvelgti į mane. Nuleidusi akis stebėjau savo plikas kojas ir maldavau, kad viskas baigtus kuo greičiau.-Tu verki,-tai neskambėjo, kaip klausimas, labiau, kaip teiginys. Girdėjau jo balsę nuostabą, lyg jis negalėtu patikėti, kad tai iš tikro vykstą. Aš ir pati negaliu. Niekas nėra manęs mačiusios verkiančios, net ir Bela.

-Prašau,-nežinau ko tiksliai prašiau: ar kad jis nebeskriaustu manęs, ar kad išeitu. Žiūrint į visą situaciją, manau abiejų.

-Dar susitiksime, Anastasija,-tai taręs jis atsitraukė ir priėjo prie lango. Akies kraštelių mačiau, kaip jis jį atsidaro ir išlimpa, palikdamas mane vieną.

Dar kelias minutes prastovėjusi prie sienos, visiškai sustingusi ir pasimetusi, nuėjau prie lango bei jį uždariau. Net nenusivilkusi megztinį, susirangiau lovoje ir apsikabinau pagalvę, kurioje jau buvo spėjęs įsigerti jo kvepalų aromatas. Nesuprantu savo jausmų, kuriuos jaučiu jam, bet žinau tik tiek, kad tai negerai. Jis neatsižvelgė į mano skausmą, o tuo labiau jo skonis merginos neatitinka manęs. Nesu tokia, kokios jis nori, o jis nėra toks, kokio aš noriu. Bet vistiek aš leidžiuosi jo liečiama ir kaskart tas jausmas vis stiprėja. Žinau, kad turiu pasipriešinti, bet kai jis arti manęs, aš negaliu. Norėčiau, kad tą dieną rūsyje, nebūčiau jo paerzinus, nes dabar mano gyvenimas tapo tikru chaosu.

HELIAUUU! Žadėjau vakar parašyti dalį, bet turėjau ruoštis testui, todėl teko mokytis ir kištis į galvą naujus žodžius.

Apie dalį. Tikiuosi patiko, bandžiau daugiau aprašytu jos jausmus ir detales. Beje viena mergina pasiūlė rašyti parašyti viską iš Zack pozicijos, tai net nežinau. Jei norėtumėte, galėčiau pabandyti :)

NEPAMIRŠKITE PAKOMENTUOTI IR PASPAUSTI VOTE MYGTUKĄ!