In darkness

28 Dalis

Merginos akis pasimetusios žiūrėjo į mane, o rankose laikytas telefonas buvo stipriai suspaustas. Nežinojau ką turėčiau jai pasakyti. Mintyse negalėjau sukurti jokio rišlaus sakinio. Nenorėjau, kad ji taip sužinotu, norėjau laikyti, tai paslaptyje ir būtent todėl, kad tarp manęs ir Koper nėra normalių santykių. Mes darome tuos dalykus, kurie nemeluosiu, man patinka, bet daugiau nieko: jokio švelnumo, normalių pokalbių, pasivaikščiojimų.

-Anastasija,-kiek pakėlusi balsą tarė.

-Aš... Nežinau ką turėčiau tau pasakyti. Tu neturėjai savavališkai lysti prie mano telefono,-prabilau. Mano balsas drebėjo, bijau, kad galiu susipykti su Bela. Ji vienintelė tikra draugė, kuria turiu.

-Kitaip nebūčiau sužinojusi, kad tu susitikinėji su Koper ir kad tave terorizuoja, kažkoks maniakas.

Iš tikro jaučiausi kalta prieš ją, niekada pirmiau neslėpdavau nuo jos ko nors, o dabar ji apie mano santykiu su vyrų, sužinojo per telefoną. Jau nekalbu apie persekiotoją.

-Nenorėjau tau sakyti to, nesu įsitikinusi, kaip viskas baigsis ir ar iš vis, tai geras dalykas,-pažiūrėjau į savo pirštus, nebegalėdama daugiau stebėti jos pikto žvilgsnio.

-O kaip dėl persekiotojo? Šitą turėjai man pasakyti,-burbtelėjo.-Turėtum pasakyti savo tėčiui, ar kreiptis į policiją. Juk jis buvo tavo namuose ir nufotografavo tave nuogą vonioje su pačiu Zack Koper!

-Ššš,-pradėjau ją tildyti, nes bijojau, kad kas išgirs.-Negaliu į nieką kreiptis, nes tai sujudins miesto žiniasklaidą,-atsidusau prieidama prie lovos ir atsisėdama.-Nežinau ką daryti.

-O ką apie tai iš vis galvoja tavo kavalierius? Ar jis bent bando padėti tau išsiaiškinti, kas per paukštis tai daro?

Neturėjau ką atsakyti, nes iš tikro nežinau, ar Zack man padeda.

-Liepė kreiptis į policiją ar tėtį,-sušnabždėjau.

-Ir turėtum kreiptis, nes čia ne juokai. Tas žmogus gali turėti ir daugiau tavo nuogos nuotraukų,-pažiūrėjo į mane. Jei kreipsiuosi į policiją, visi sužinos apie mane ir Zack. Nenoriu to, bent jau kol kas, kai mes tokioje stadijoje. Žinant mano tėtį, jis nužemintu jį pareigose, arba dar blogiau- atleistu.-Gerai, jei nesikreipsi į policiją, ką tada darysi?

-Bandysiu išsiaiškinti pati. Greitu metu tikiuosi išsikraustyti, galbūt bus lengviau sužinoti, kas tai per žmogus, kai nebus mano tėvų arti.

-Tai kvailiausia mintis, kokia esi sugalvojus,-sumurmėjo. Šyptelėjau, net nebandydama ginčytis. Ji teisi, aš stipriai rizikuoju.

Priversta, padažyta ir aprengta neįtikėtinai aptempta suknele, aš sėdžiu viename iš miesto klubų. Belos nuomonę, aš turiu prasiblaškyti ir galbūt kažkiek užsimiršti apie problemas. Pirmąją valandą ji buvo su manimi, drąsino ir skatino gerti kokteilius, kurų pavadinimų net nežinau, kol galiausiai ji išėjo pašokti su trumpaplaukiu vaikinu, kuris man priminė nusikaltėlį. Visiškai nenoriu čia būti, o tuo labiau kalbėtis su girtais žmonėmis, todėl sėdžių prie baro ir geriu bananu sultys. Džiaugiuosi, kad bent barmenas draugiškas ir padeda atsikratyti nemalonių gerbėjų.

-Atrodo tavo draugė linksminasi,-nusijuokė vaikinas. Pažiūrėjau į minią žmonių, kur mano draugė trynė savo užpakalį į vaikiną.

-Taip,-sumurmėjau.-Kiek esu skolinga?-paklausiau parodydama į stiklinę sulčių.

-Vaišinu,-mirktelėjo.-Jau eisi?

-Taip, nelabai turiu čia ką veikti,-pakilau nuo kėdės.-Jei ji klaus, pasakyk, kad išėjau namo,-šyptelėjau.