Pakėliau į jį akis bandydama suprasti, kokios pagalbos jam reikia iš manęs. Kiek pamenu, pagal jį esu silpna. Nemačiau Zack akyse jokios emocijos, jos kaip visada liko šaltos ir paslaptingos. Nežinau, ar čia kareivinės jį tokių padarė, ar jis pats moka kontroliuoti tai, bet vis dėl to tas dalykas prideda seksualumo.
-Kokios pagalbos tau reikia?-paklausiau. Mintyse formavosi ne kokios mintys, bet stengiausi jas nuvyti, suprasdama, kad tai beviltiška.
-Tu esi smulki, o man reikia, kad įlįstum į ventiliacijos šachtą ir, kai ką paimtum,-priėjo arčiau manęs ir menkai nusišypsojo.
-Ką?-sutrikau. Lysti į kažkokią šachtą, kad paimti kažką? Jis turbūt juokauja.-Aš nelysiu ten, užstrigsiu,-sukryžiavau rankas. Nesu mėgėja siaurų, mažų patalpų, tada jaučiuosi nesaugiai, o paniką užvaldo visą kūną.
-Neužstrigsi, esi maža. Tau ten vietos bus net apsisukti,-pavartė akis.
-Kodėl turėčiau, tai daryti? Tu visada esi nemalonus su manimi, o prisiminant įvykius mano namuose, tai tik paaštrina situaciją.
Zack akis, kiek patamsėjo, o žandikaulis įsitempė, taip labiau pabrėždamas jo veido bruožus. Jau pradedu gailėtis, kad apie užsiminiau, nes baimė, kuria jaučiau ana kart, grįžo. Prisimenu kiekvieną jo judesį ir tą skausmą ant rankų, kurį jis man suteikė. Žinau, kad tai nebuvo taip siaubinga, kaip aš galvoju, bet niekas su manim taip grubiai nesielgė.
-Tu bijai manęs,-prabilo. Pažiūrėjau į jį, bet nieko neatsakiau. Negaliu net paneigti, nes tai būtu bergždžias melas. Jam priartėjus prie manęs dar arčiau, dėjau žingsnį atgal, bet atsitrenkiau į knygų lentyną. Sudrebėjau, kai jo kūnas prisiglaudė prie manojo, o rankas nuslydo mano liemenių žemyn. Uždėjau savo rankas ant jo, norėdama jas patraukti, bet tai gavosi, kaip švelnus prisilietimas. Jo lupos, kiek prasivėrė ir dabar galėjau jausti jo karštą kvėpavimą sau į veidą.
-Zack,-tyliai tariau. Tai nuskambėjo, kaip prašymas, nors nežinau ko būtent aš prašau. Norėjau, kad jis mane pabučiuotu, bet bijojau žengti pirmą žingsnį.
Aiktelėjau, kai jis greitu judesiu mane apsuko ir dabar jau ne nugara, o priekių rėmiausi į lentyną. Mano kvėpavimas padažnėjo, kai jis užmetė ant vieno peties mano plaukus, taip atidengdamas mano kaklą.
-Man patinka tavo kaklas,-sušnabždėjo pasilenkdamas prie jo ir lupomis švelniai prisiliesdamas. Užmerkiau akis, kai jis pradėjo jį glamonėti, o rankomis tai kilti, tai leistis šlaunimis. Rankose suspaudžiau kažkokią fotografijų knygą vis labiau ją sulankstydama. Šiuo momentu buvau pamiršusi savo meilę joms ir galvojau tik apie jausmus, kuriuos sukelia man Zack.
-Baik,-paprašiau. Noriu, kad jis tęstu, bet turiu pasipriešinti. Jis tai daro, nes žino, kad lengvai pasiduodu.
-Kodėl?-pasilenkė prie mano ausies.-Kodėl turėčiau sustoti, ypač tada, kai tu to nenori?
-Aš noriu,-sušnabždėjau atsisukdama. Dabar jo veidas buvo tai arti manojo, kad man tereikia pasistiebti ir lupomis galėčiau paliesti jo.
-Tu tokia užsispyrusi, bet tuo pačiu tokia atsiduodanti. Kokius dalykus galėčiau su tavimi daryti jei būtum šiek tiek paklusnesnė,-kalbėjo neleisdamas man net įsiterpti. Neneigsiu, kad noriu sužinoti tuos dalykus, kuriuos jis darytu su manimi, bet kažkas mane atbaido. Viduje jaučiu, kad ne visi jie man patiktu.-Tu per daug galvoji.
-Kas toje šachtoje paslėpta?-paklausiau nukreipdama temą.
-Daiktas, kurio man reikia,-atsitraukė sumurmėdamas. Atrodo aistros, kaip nebūta.
-Kodėl negali man pasakyti?-klausinėjau.
-Todėl, kad tai ne tavo reikalas,-atsisukęs į mane suurzgė.
-Tada nežadu tau padėti,-greitai išpyškinau ir paėmus dėžę su apatiniais nuėjau prie laiptų.
-Kur tu susiruošei?-susiraukė pačiupęs man už rankos.
-Namo,-burbtelėjau bandydama ištraukti ranką, bet jis nepaleido jos. Jam stipriai timptelėjus aš atsidūriau jo glėbyje, o dėžė ir rankinukas nukrito ant žemės.-Baik Zack. Aš nesu daiktas,-sušnypščiau.
-Ne, tu esi užsispyrusi išlepinta mergiotė,-suurzgė labiau mane prisitraukdamas.-O dabar neši savo dailų užpakalį į tą prakeiktą vedinimo šachtą.
Suurzgusi pasitraukiau nuo jo ir priėjau sienos, kurios apačioje buvo mažos grotelės. Pritūpusi atidariau jas ir paskutini kartą pažiūrėjusi į ta šikniu, atsiklaupiau keturiomis.
-Tai bent vaizdas,-išgirdau jo komentarą. Ignoruodama jį įlindau į šachtą ir pasišviesdama telefonu kelią ieškojau to daikto, dėl kurio iš vis tai darau.
-Ko būtent aš turėčiau ieškoti?-paklausiau jo.
-Medinės dėžutes,-išgirdau jį sakant. Stengiausi negalvoti apie baimę, kuri pradėjo mane valdyti ir šliaužti toliau, kad greičiau rasčiau tą prakeiktą dėžutę. Pasukusi šachtos gale į dešinę pamačiau juodą medinę dėžutę. Greitai ją pačiupusi bandžiau apsisukti, bet negalėjau. Po velniais, kodėl buvau tokia kvailą ir patikėjau jo žodžiais?!
-Zack!-pradėjau panikuoti.
-Kas nutiko?-paklausė.
-Negaliu apsisukti. Aš įstrigau,-susigraudinau. Bandžiau dar karta apsisukti, bet nieko neišėjus, grįžau į pradinę padėtį. O dieve, aš mirsiu čia.
-Stumkis atgal ir nepanikuok,-girdėjau jo balsą. Paklausiau jo pradėdama eiti atgal. Pajautusi jo rankas sau ant liemens, atsidusau ir baigiau išlįsti iš tos prakeiktos skylės. Kūnas iškart pasijuto saugesnis ir panika pradėjo slūgti.
-Daugiau niekada neprašyk manęs to daryti,-atsistojau ir pažiūrėjau jam į akis.
-Kur dėžutė?-paklausė. Atkišau jam ją paduodama į rankas. Tikėjausi, kad ją atidarys, bet jis tik įvyniojo ją į medžiagos skiautę ir padėjo tarp knygų.-Net negalvok, lepūnėlė.
-Jei ne aš, ji būtu likusi toje angoje,-sumurmėjau sukryžiuodama rankas.
-Būčiau pasikvietęs tavo draugę, ji su malonumu būtu tai padarius,-mirktelėjo. Užtilau, nes jis visiškai teisus. Belai net nekiltu klausimų, jei visiškai būtu nusispjaut kas joje yra, svarbu gautu pasiglamžyti su seksualiu kareiviu, kai tuo tarpu aš, negaliu numalšinti savo smalsumo.-Bet nesakau, kad negalėčiau tau atsidėkoti.
-Manau geriau eisiu namo,-kiek atsitraukiau nuo jo suprasdama, kad jis vėl naudos savo įtaką prieš mane. Paėmusi savo rankinuką ir dėžę, dar karta pažiūrėjau į jį ir nuėjau prie laiptų.
-Greitai susitiksime, Anastasija.
WOOP! Naujalka dalis! Būk geros (ar net geri) paliekam komentarų ką manote apie dalį ir kaip manote kas toje dėžutėje :D NEPAMIRŠKITE paspausti VOTE :> Bei jei turite idėjų, rašykite man į privatą! :)

YOU ARE READING
In darkness
RomanceAnastasija visada manė, kad dideli skirtumai tarp žmonių prie gero neprives, tad pakliuvusi į Zack Koper pinkles ji pradeda suprasti, kad niekada nežinai, kas gali nutikti rytoj. 2018.02.10 Buvusi fanfiction.