In darkness

7 Dalis

-Negali vaidinti, kad esi stipri, juk žinai? Tu bijai manęs, matau tai, bet tuo pačiu ir esi drąsi. Tu nori sužinoti ką galiu tau padaryti ir sužinosi,-priėjo prie manęs. Jam kalbant visą laiką tylėjau ir stebėjau jį. Jo balsas mane keistai veikė, o rudos akys priversdavo sustingti. Nežinau, kodėl jis mane veikia. Pastaruoju metų, nieko nežinau, kas vyksta su manimi.-Tu tokia skirtinga, neatitinki savo šeimos. Turi savo nuomonė, nebijai jos pasakyti, todėl mane ir domini. Nesi viena iš tų merginų, kurios sutinka su viskuo ką joms pasakai. Bet, kaip ir sakiau, esi silpna.

-Aš nesu silpna,-dar karta tariau. Nenoriu būti silpna prieš jį, bet negaliu. Jis mane...jaudina? Turbūt taip turėčiau apibūdinti šią situaciją.

-Galbūt, bet tavo smalsumas tave tokią paverčia,-tarė. Nespėjus sureaguoti jis vienu judesiu mane prisitraukė prie savęs. Pakėliau akis į jį, garsiai nurydama seiles.-Jauti?

-Atiduok mano apatinius,-tyliai tariau.

-Noriu su jais tave pamatyti,-sumurmėjo. Išpūčiau akis, tai išgirsdama. Niekas manęs nėra to prašęs, o tuo labiau, niekam nesirodžiau tik su apatiniais. Nesu turėjusi vaikino, kuris norėtu mane tokia matyti.-O dabar pakalbėsime rimčiau.

-Ką?-sutrikau. Jis tik vos šyptelėjo ir greitu judesiu prirėmė mane prie sienos. Aiktelėjau nuo staigaus susidūrimo ir paveikta baimės bandžiau jį atstumti.

-Moteris turi gerbti vyrą, o tu savo dailų liežuvį nesugebi laikyti už dantų. Jei būtum paprasta mergina, ne mano vado dukrą, pamokyčiau tave paklusnumo, parodyčiau, ką tokioms merginoms darau. Deja, tau pasisekė. Negaliu tavęs liesti, tai gali kainuoti mano ateitį, o gal net gyvenimą,-kalbėjo. Zack pasilenkė arčiau mano kaklo ir gyliai įkvėpė, kol aš tuo tarpu stovėjau sustingusi.-Net kvepi kitaip.

Susikaupusi ir šiek tiek atsitokėjusi stumtelėjau jį nuo savęs, bet neužilgo vėl buvau priremta prie sienos. Mačiau, kad šitas mano veiksmas jį pralinksmino.

-Tikra kovotoja, argi ne taip?-šyptelėjo.

-Pasitrauk nuo manęs,-paliepiau.

-Nemanau, kaip ir minėjau, tai ne pagal mano taisykles,-mirktelėjo. Sutrikau, kai jo piršai perbraukė per mano klubus ir pakilo link krūtinės. Trinktelėjau jam per rankas, priversdama jį tyliai nusijuokti ir atsitraukti.

-Dar susitiksime, lepūnėle,-tai taręs jis apsisuko ir paliko mane vieną stovėti rūsyje. Gyliai kvėpavau bandydama suprasti kas čia ką tik nutiko. Aš atėjau ir buvau priremta prie sienos, liečiama jo, o svarbiausia man patiko. Jaučiau šiurpuliukus, kurie maloniai mane dirgino. Negaliu patikėti, kad leidžiuosi liečiama pačio Zack Koper- šikniaus, kurio negaliu pakęsti, kuris žemina mano nuomonę.

Atsitokėjusi, atsitraukiau nuo sienos ir tyliai išėjau iš rūsio, stengdamasi likti nepastebėtai. Vos palikusi kareivines paspartinau žingsnius ir kelis kartus atsisukau atgal. Toks jausmas lyg mane kas sektu, bet tai turbūt tik paranoja, kuria man baigia įvaryti Koper. Jis vis dar turi mano apatinius...

Grįžusi namo, nusiaviau aukštakulnius ir nuėjau į virtuvę rasdama Deividą. Jis buvo atsirėmęs į spintelę ir gėrė vandenį.

-Labas,-pasisveikinau.

-Sveika-šyptelėjo.-Atrodai pavargusi.

-Sunki diena,-atsidusau. Pasiėmusi bandelę. palinkėjau jam saldžių sapnų ir nuėjau į savo kambarį. Įjungusi šviesą sutrikau pamačius savo apatinius ant lovos ir baltą lapą prie jų. Paėmiau jį rankas ir išlanksčiau.

Vis dar tikiuosi.

Jis buvo čia. Mano kambaryje.

Taigi dar viena dalis :D Šiek tiek dramos, šiek tiek intymumo ir kitokių dalykų. Tikiuosi patiko, jei taip nepamirškite paspausti VOTE migtuko ir PAKOMENTUOTI :>>>