In darkness

48 Dalis

(taip taip. Žadėjau nerašyti su juo, bet pažadu, kad tai paskutinis kartas. TURBŪT)

ZACK

Tyliai įsliūkinau į namą, kuriame, esu įsitikinęs, yra ta velnio moteris. Nors pastato vidus buvo daug bjauresnis už išorę, bet kažkas verčia mane manyti, jog čia būto kažko. Ant baro padėta stiklinė, kuri yra švari, o netoli jos- peleninė. Dar karta peržvelgęs patalpą, patraukiau link laiptų, kurie turbūt veda į rūsį. Atsargiai dėliojau žingsnius, nors ir turėjau abejonių, jog čia nieko nėra. Galbūt čia jos net nėra, bet aš nepasiduosiu. Turiu ją rasti, nes tai vienintelė moteris, kuri mane domina. Žinau, kad nesu vertas jos ir, kad mūsų gyvenimo suvokimas skiriasi, bet ji vienintelė privertė mane kažką jausti.

-Gelbėkite!

Greitai išsitraukiau ginklą išgirsdamas balsą už rudų durų apačioje. Nors jis ir buvo užkimęs, bet žinojau, kam jis priklauso. Pasislėpęs už kampo, užtaisiau pistoletą ir laukiau tinkamos akimirkos, kad galėčiau pulti. Nepasigailėsiu jų ir nesvarbu, kad neturiu teisęs to daryti. Jau geriau supūsiu kalėjime, bet tie padugnės negyvens iš mano mokesčių.

Išgirdęs, kaip prasidaro duris, gyliai įkvėpiau. Negaliu susimauti, nors niekada to ir nedarau. Jiems užlipus į viršų, akies krašteliu pažvelgiau pro kampą. Vis dėl to, buvau teisus. Tie išsigimėliai, tai padarė.

-Padėkite!-dar karta išgirdau jos balsą, tik šįkart jis buvo kiek tylesnis. Net nenoriu žinoti, ką tie padugnės jai darė.

ANASTASIJA

Bandžiau dar kelis kartus surikti, bet viskas baigdavosi tyliu atodūsiu. Esu silpna ir nusilpusi, bet paguoda tokia, kad vandens trūkumas privertė kraują sukrešėti greičiau nei įprastai.

Išgirdusi, kaip kažkas kuičiasi prie durų, bandžiau prišliaužti arčiau, bet rankoms sudrebėjus, vėl sukritau ant šaltos žemės. Joms atsidarius, sunkiai pramerkiau akis pamatydama vyrišką siluetą. Nors veido neįžiūrėjau, bet jis kažkur man matytas.

-Padėk man,-sušnabždėjau.

-Anastasija.

Išgirdusi vyro balsą, kuris visada priversdavo mane drebėti, mano skruostais pradėjo riedėti ašaros. Nors žinojau, kad tie psichopatai vis dar čia, bet viduje aš džiaugiausi, nes mane pagaliau rado.

-Dieve, tu ledinė,-jis greitai priėjo prie manę ir pritūpęs palietė mano ranką. Net skausmas nesutrukdė man nusišypsoti.

-Ačiū, bet netinkamas laikas sakyti komplimentams,-vos girdimai tariau.

-Eikš,-Zack švelniai paėmė mane ant rankų priglausdamas prie savo krūtinės. Kaip buvau pasiilgus jo kvepalų.

Nors stengiausi ignoruoti skausmingus dilgčiojimus, bet vos mums pajudėjus, aš stipriai sukasdavau dantis. Jaučiau kiekviena prisilietimą, kuris atrodė lyg peiliu per odą.

-Jie čia, mes nepabėgsime.

-Aplinkui yra pilną policininkų. Dabar tu saugi,-šyptelėjo. Mums išėjus iš rūsio, paslėpiau savo veidą jo kaklo įlinkį. Nors norėčiau pažiūrėti į saulę ar į mėlyną dangų, bet negaliu, nes bijau, kad tai pakenks mano akims.

Pasigirdus šūviams ir riksmams, valdžiau save neatsisukus. Noriu pamatyti, kaip juos suimama, kaip jie supranta, jog pralaimėjo, bet teks atsisakyti šio malonumo. Dabar turiu džiaugtis tik tuo, kad esu laisva.

-Aš noriu atsiprašyti, kad per mane patyrei tiek daug dalykų,-vėl prabilau. Atrodo kaskart vis sunkiau ir sunkiau kažką pasakyti.

-Pasitaupyk jėgas,-sušnabždėjo, o po kelių sekundžių pajaučiau jo lupas ant savo kaktos.

KRISAS

-Turėk teisę tylėti, ar kaip ten sakoma,-sumurmėjau viršininkui rakindamas jam antrankius.-Pažadu, kad tu ir tavo kalė supusite kalėjime.

-Turbūt laimingas, kai galėsi užimti mano postą,-suurzgė.

-Šokinėju nuogas vienaragių pasaulyje,-pavarčiau akis. Stebėjau, kaip keli policininkai nuvedą jį į policijos automobilį bei grubiai įsodina. Viskas baigta, kažkaip net keista. Atrodo vos prieš kelis metus narpliojau šią bylą, o dabar esu tas, kuris suėmė miesto maniaką.

Perbraukiau pirštais per plaukus ir atsisukau į pastatą iš kurio išėjo Zack ant rankų laikydamas Anastasija.

-O dieve,-greitai priėjau prie jų, geriau apžiūrėdamas ją. Ji atrodo prastai.-Jos kvėpavimas sunkus.

-Anastasija?-jis pažiūrėjo į ją, bet atsako mes neišgirdome. Vos po sekundės prie mūsų prisistatė greitosios pagalbos darbininkai, kurie liepė Zack paguldyti ją į greitosios pagalbos automobilį.-Ji ką tik kalbėjo su manimi.

-Nieko negalime dar pasakyti, turime nugabenti ją į ligoninę.

Iki pabaigos galvoju parašyti dar 10 dalių, bet nepažadu. Gali būti daugiau, arba mačiau :) Parašykite nuomonę ir paspauskite VOTE mygtuką!