In darkness

36 Dalis

-Kodėl tu taip sakai?-paklausiau. Jis jau nepirma syki sako kažką panašaus, bet niekada neduoda rimtų argumentų. Taip galbūt jis ir yra keistas, šiek tiek bauginantis vaikinas, bet tikrai nemanau, kad blogas. Juk jis nežudo savo malonumui, neprievartauja merginų, ar apskritai daro tokio tipo dalykus. Bent jau manau, kad nedaro.

-Greitai suprasi ir tada abejoju, ar pasitikėsi manimi,-sumurmėjo. Norėjau paimti už jo rankos, bet jis greitai atsitraukė nuo manęs.-Pailsėk.

Nespėjau nei žodžio ištarti, kai jis dingo iš palatos, palikdamas mane vieną tamsoje. Nors jis to ir nepripažįsta, bet žinau, kad kažkas jį gąsdina: galbūt tai santykiai, galbūt aš ar kitos aplinkybės, bet visgi jis bijo. Kaskart, kai jis mane atstumia, aš jaučiuosi, lyg kvailė. Vis sakau, sakau ir sakau, kad turiu vengti jo, bet taip niekada to ir neištesiu. Nežinau, kas turėtu nutikti, kad pagaliau į mano naivią galvą grįžtu protas.

___

Praėjus porai dienų, po kelių pakartotinų tyrimų, mane pagaliau paleido. Nors tėvai ir norėjo, kad ilgiau pabūčiau ligoninėje, kur arti specialistai, bet nusprendžiau grįžti namo. Negaliu sakyti, kad buvo čia baisi katastrofa, manimi tikrai gerai rūpinosi, o ir seselės bei daktarai malonus žmonės, bet visgi, noriu namo.

Tarp kitko, susitariau su Zack broliu, kad susitiksiu juo dėl buto...nors ir žinau, kad tai kvaila idėja. Kažkur vis dar vaikšto užpuolikas, o aš lyg niekur nieko, noriu išsikraustyti iš tėvų namų. Visgi, nemanau, kad dabar jis vėl drįs mane užpulti, kai aplinkui marširuoja policininkai ir tėčio paskirti kareiviai.

Nusileidusi laiptais žemyn, pasiėmiau savo batus ir atsisėdau ant žemės, kad galėčiau juos užsimauti. Man vis dar skauda pilvą ant kurio yra didžiulė mėlynė, bet stengiuosi, šiaip ne taip, ignoruoti tą jausmą.

-Kur susiruošei?-paklausė tėtis.

-Kodėl tu ne darbe?-pakėliau į jį akis.

-Aš pirmas paklausiau,-sukryžiavo rankas.

-Kas mes? Vaikai?-pavarčiau akis, atsistodama.

-Atsakyk, Ana.

-Tėti, aš ne mažas vaikas ir tikrai nežadu duoti tau ataskaitų,-suburbėjau.-Ir prieš tau pradedant kalbėti apie tai, kad mano užpuolikas laisvėje, tai noriu pasakyti, kad aplinkui pilna policininkų, nepražūsiu.

-Turėtum pasisaugoti, tas psichinis gali tave vėl užpulti,-atsiduso prieidamas arčiau manęs.

-Suprantu, tu jaudiniesi, bet viskas bus gerai,-šyptelėjau.-O ir užeisiu pas tą detektyvą,-mostelėjau ranka. Iš tikro nemeluoju, žadu nueiti iki jo, nes jis prašė manęs pasirodyti, vos išeisiu iš ligoninės. Tikrai nespinduliuoju energija, kad teks vėl pamatyti to vyro veidą. Jis daug labiau užknisa, nei Zack.

-Jo vardas...

-Koks skirtumas,-pertraukiau jį.-Greitai grįšiu,-pakštelėjau jam į žandą ir išėjau. Jei bučiau ilgiau pasilikus, jis bandytu mane perkalbėti.

Įėjusi į kavinę, akimis greitai ją peržvelgiau, kai pamačiau vaikiną, kur mojavo man. Einant link jo, įvertinau išvaizdą, kuri turi panašumų su Zack: rudos akis, tamsus plaukai, putlios lupos ir graži ruda oda. Visgi jis atrodo vyresnis, galbūt penkeriais metais ir jei gerai matau, ant jo piršto yra vestuvinis žiedas.

-Sveika, aš Jack, kaip jau žinai Zack brolis,-šyptelėjo atsistodamas ir paspausdamas man ranką.

-Anastasija,-taip pat nusišypsojau.-Jūsų vardai panašus,-nenulaikiau liežuvio.

-Taip, tėvai nebuvo orginalus duodami Zack vardą,-nusijuokė.-O tu, kaip suprantu esi ta jo mergina, ar kaip ten jus etiketes klijuojatės?

-Nesu,-susidrovėjusi tariau.-Galbūt pakalbėkime apie būtą?

-Labai gerai nukreipi temą,-mirktelėjo. Negalėjau sulaikyti šypsenos, kai jis yra visiška savo brolio priešingybė. Jack daug šypsosi, kalba ir nėra šaltas žmogus. Man nereikia baimintis prieš jį.-Gerai, butas randasi tris kilometrai nuo centro, netoli yra pagrindinis parkas, kelios mažos parduotuvės. Trejų kambarių, turi vonia ir atskira tualetą. Taip pat yra balkonas, nei per didelis, nei per mažas. Vieta labai gera, tik gal kiek pamišusios kaimynės gyvena.

-O kokia nuoma?-paklausiau.

-Aštuoni šimtai įskaitant ir šildymą. Žiema, aišku, jei mėgsti šilumą, gali pakilti iki 900 šimtų,-truktelėjo pečiais.-Štai turiu nuotraukų,-atkišo savo telefoną. Paėmiau jį iš jo ir greitai perbėgau per nuotraukas. Butas iš ties labai gražus, o ir vaizdas pro langą neblogas. Aplink daug žalumos, nėra triukšmo, būtent to ko man reikia. O ir nuomą, pagal mano atlyginimą, nėra tokia didelė. Galėčiau leisti sau ten gyventi, nors pripažįstu- bijau. Nesu niekada gyvenus viena.

-Prieš apsisprendžiant, norėčiau dar ir gyvai pamatyti jį,-pažiūrėjau jam į akis.

-Taip, žinoma. Galbūt rytoj būtum laisva? Šiandien turiu reikalų.

-Gerai, tai rytoj...

-Dešimta, čia-šyptelėjo.

Grįžusi namo, buvau išties geros nuotaikos. Ryt pamatysiu savo butą, o ir pas tą detektyvą nereikėjo eiti, nes pasirodo jis turi išeiginę. Kalbant apie būstą, jau pradedu svajoti apie gyvenimą jame. Žinoma norėtus nuosavo, bet pradžiai tiks ir taip.

-Greitai grįžai,-išgirdau tėčio balsą.

-Nebuvo jo, tai neužtrukau,-nusiaviau batus.-Kažkur susiruošei?-paklausiau, kai pamačiau jį su kostiumų.

-Veduosi tavo mama į restoraną, lyg ir kažkokia šventę,-pavartė akis.-Jei kas skambink.

-Būtinai,-šyptelėjau ir užlipau laiptais į savo kambarį. Žinau, kad jis lieps budėti kareiviams, kur nors netoli, bet nebandysiu ginčytis su tuo. Šįkart nusileisiu ir pasimėgausiu, kad turiu asmeninius sargybinius.

Įėjusi į kambarį, kiek pasimečiau, kai pamačiau įjungtą stalinę lempą. Greitai akimis peržvelgiau kambarį, pamatydama Zack. Jis stovėjo prie rašomojo stalo ir savo rimtu žvilgsniu stebėjo mane.

-Ką čia veiki?-paklausiau.

-Kaip pokalbis su mano broliu?-pakėlė antakį. Nieko neatsakiau, tik įjungiau normalią šviesą, kad galėčiau geriau į jį įsižiūrėti.

-Kodėl tau...-nebaigiau sakyti klausimo, kai mano akys užkliuvo už jo megztinio.

-Kas?-sutriko. Pakėliau į jį akis ir dėjau žingsnį atgal. Ta vakarą užpuolikas dėvėjo lygiai tokį pat megztinį. Žinau, kad dauguma gali turėti tokius megztinius, bet puikiai pamenu, kad tą vakarą įsidėmėjau kiekvieną detalę. Viena iš jų- raišteliai surišti į du mazgus.

-Čia tu?-tyliai paklausiau.

-Anastasija...

Vėl intrigą, I KNOW... Bet už tat bus laukimas ir nežinojimas ir kažkas panašaus ir krč susivėliau. Žodžiu, tikiuosi dalis jums patiko. Nepamirškite paspausti VOTE ir pakomentuoti! Ryt turbūt sulauksite dar vienos!