Kelias akimirkas stebėjau atsiustą nuotrauką, kol galiausiai sukaupusi jėgas atsisukau į duris, kurios šiek tiek judėjo. Nors bijojau eiti, bet smalsumas nugalėjo ir aš lėtais žingsniais išėjau iš kambario. Koridorius, prie kurio dar nesu pripratusi, dabar vertė mane gūžtis ir slėptis į kampą. Mintyse liepiau sau bėgti iš buto neatsigręždama, bet kažkas vertė mane ieškoti to žmogaus, kuris yra čia. Turiu pagaliau išsiaiškinti, kas jis toks ir kodėl jis nori mane skriausti?
Įėjusi į svetainę, apsidairiau, bet nieko nepamačiau, kas mane ne tai, kad nuramino, bet išgąsdino. Išgirdusi tylius garsus virtuvėje, gyliai įkvėpiau ir patraukiau jos link. Stengiausi susikaupti ir įgyti drąsos, nors garsas, lyg kas galąstu peilį, mane neramino. Įžengusi į virtuvę, prie peiliu stalčiaus pamačiau stovinti asmenį, kuris buvo apsirengęs visas juodas, o veidas uždengtas balta kaukę.
-Sveika, Anastasija,-prabilo.-Atrodo tavo mama greitai negrįš, ypač kai tokie kamščiai mieste.
-Kas tu toks? Ko tau reikia?-paklausiau. Nors stengiausi būti drąsi,bet mano balsas drebėjo.
-Tu?-nusijuokė.-Kodėl manai, kad aš vienas?
Pajautusi, lyg kažkas stovėtu už manęs, greitai atsisukau pamatydama dar viena asmenį, lygiai taip pat apsirengusi, tik kad kaukė buvo juoda.
-Tu tokia naivi, Anastasija. Tiki visais, kurie pabūna, nors kiek geri su tavim. Nepagalvoji, kad aplinkui yra pilną žmonių, kurie tik ir nori tave nuskriausti, pasinaudoti ir panašiai.
Nustebau, kai prabilus antram asmeniui, pasigirdo moters balsas. Prisimenu šį balsą. Kažkada šita moteris man skambino, nors visgi esu įsitikinusi, kad esu jį girdėjusi ir kažkur kitur.
Jiems pradėjus artėti prie manęs, aš traukiausi atgal, tai palikdama virtuvę ir atsidūrusi svetainėje. Nieko nelaukusi nubėgau prie buto durų, bet negalėjau palikti jo. Turėjau iškart suprasti, kad užpuolikai užrakins jas.
-Nagi, juk nemanai, kad taip lengvai tave paleisime?-nusijuokė moteris. Neturėjau, kur trauktis, todėl tik labiau prisispaudžiau prie durų ir laukiau to kas nutiks.
-Tu puikiai tiksi mūsų žaidimams,-tyliai sušnabždėjo vyras būdamas visiškai arti manęs.-Jei busi protinga, nesipriešinsi.
Mano kvėpavimas pagreitėjo, kai jis išsitraukė švirkštą ir atsuko į mane. Bandžiau prasmukti ir sulaikyti jo ranką, bet smūgis į pilvą mane privertė sustoti. Pajautusi durį į kaklą, stipriai užmerkiau akis. Pradėjus suktis galvai, pajaučiau, kaip esu paimama ant rankų.
KRISAS
Įėjusi į Koper kamerą, pamačiau jį gulinti ant savo lovos ir skaitanti dienos laikraščius. Atrodo faktas, kad jis yra paskelbtas psichopatas, ji švelniai linksmina.
-Ar žinojau, kad keiksmažodžiai laikraščiuose yra rašomi tik, kad pakeičia kelias raides į kvailus simbolius,-prabilo.
-Neatrodai labai įžeistas,-atsisėdau ant kėdės, išsitraukdamas cigarečių pakelį.-Nori?-atkišau jam cigaretę ir jis atsisėdęs paėmę ją.
-Kaip agentas esi beveik normalus,-truktelėjo pečiais prisidengdamas.-Kada mane išleisi?
-Kai pagausime tikrąjį užpuoliką,-sumurmėjau. Prisidegęs cigaretę, įtraukiau dūmą ir patogiai įsitaisiau.
-Neturėtum saugoti Anastasijos išlepinto užpakalio?-paklausė.
-Yra, kas saugo,-sumurmėjau. Nors jis ir bandė apsimesti, kad jam nerūpi, bet per ilgai dirbu su tokiais žmonėmis, kiaurai juos permatau. Žinau, kad ir Anastasija, jam kažką jaučia ir tai mane kiek nervina. Ji graži ir protinga mergina, būtent tokia, kokios ieškau.
-Agente Kalvitai!-išgirdau vieno iš policininko rėkimą.
-Kas nutiko, Džošai?- sutrikęs atsisukau.
-Kažkas sugadino agento Smith įrangą, todėl jis negirdėjo, kas vyksta Anastasijos Brever bute,-kiek uždusęs kalbėjo.
-Sakyk, kas yra?-jau kiek susinervinęs tariau. Kažkodėl nujaučiu, kad kažkas nutiko jai.
-Jos nebėra. Ji dingus, o prie durų, kaip sakė agentas, buvo palikta rožė.
Rožė? Jau esu susidūręs su tokių dalykų prieš kelis metus.
-Praktikante, paskiriu tave dingusių merginų bylai,-sumurmėjo viršininkas. Linktelėjau ir pasitraukiau iš eilės paimdamas aplankalą apie merginas.
Nuėjęs į savo kabinetą, atsiverčiau merginų bylas, kur yra vienas susijęs dalykas- rožė. Kiekvienos merginos bute buvo rasta šį gėlė, daugiau nieko: jokių piršto atspausdų ar sudaužytų daiktų. Tiesiog nuostabu. Pirma byla su maniakų, kuris turi net savo vizitinę kortelę.
Merginų kūnus radome po pusmečio, įmestus į pelkę už miesto. Jos buvo mušamos, prievartaujamos ir pagal ekspertus, net pjaustomos. Visos merginos buvo be skrandžio ir kepenų.
-Šūdas,-nusikeikiau ir pakilau nuo kėdės.
-Kas vyksta? Tu kažką žinai?-pašoko Zack.-Turiu vykti kartu.
-Tai mano nepabaigtas darbas,-suburbėjau išeidamas iš kameros ir užrakindamas jį.
-Negali supistai manęs čia palikti!-surėkė jis pribėgdamas prie grotų.-Jei jai kas nutiks, neatleisiu sau!
-Deja, tu esi suimtas,-pažiūrėjau į jį.-Džošai, prižiūrėk į jį .
Daugiau nieko nesakęs, išėjau iš pastato, kur stovėjo keli agentai.
-Policijos pareigūnai patikrino kameras, jos irgi buvo sugadintos. Vienintelis kabliukas, tai rožė.
-Važiuojame, turiu pats apžiūrėti butą.
Dalis taip sunkiai rašėsi, kad net negaliu. Iš kart atsiprašau jei neįdomi ir kad ilgokai nekėliau, tiesiog per šią savaitę turėjau daug atsiskaitymų ;///
Parašykite nuomonę ir paspauskite VOTE

VOUS LISEZ
In darkness
Roman d'amourAnastasija visada manė, kad dideli skirtumai tarp žmonių prie gero neprives, tad pakliuvusi į Zack Koper pinkles ji pradeda suprasti, kad niekada nežinai, kas gali nutikti rytoj. 2018.02.10 Buvusi fanfiction.