In darkness

14 Dalis

ALOHAA! Pasiilgote manęs? Nes aš tai jūsų pasiilgau. Nekėliau naujos dalies taip ilgai, dėl to, kad sirgau (dar ir dabar šiek tiek sergu). Tokį virusą pasigavau, kad pakilus temperatūrai, kojų nevaldydavau, nes baisiai skaudėdavo :D AČIŪ DIEVUI, dabar jau viskas tvarkosi, todėl dovanoju jums naują dalį! TIKIUOSI PATIKS!

Nepamirštame paspausti VOTE mygtuko ir pakomentuoti!

Einant darbo dienai į pabaigą aš jau baiginėjau tvarkyti aplankalus. Buvau jau susitaikiusi, kad nespėsiu šiandien visko padaryti, bet šiaip ne taip, nuvijusi mintis apie raudoną dėžutę ant stalo, sugebėjau susikaupti. Šitas keistokas, o gal labiau iškrypęs siurprizas, ne tai, kad mane nustebino, bet išgąsdino. Viršininkė sakė, kad tai atnešė paštininkas, kas reiškia, jog negaliu apkaltini Koper ir galbūt pagrasinti jam už... priekabiavimą? Kvailai skamba.

-Baigi jau?-į kabinetą įėjo Belą, jau apsirengusi paltą. Palinksėjau jai, sukabindama paskutinius lapus į aplankalą ir pakildama nuo kėdės. Apsivilkusi jį, paėmiau į rankas dėžę ir savo rankinuką.-Kas čia?-paklausė.

-Dėžė. Įpakuosiu į ją dovaną mamai,-pamelavau. Ji keistai į mane pažiūrėjo ir priėjusi bandė atimti dėžę bei pažiūrėti, kas jos viduje.

-Parodyk,-burbtelėjo ir vėl bandė paimti.

-Baik elgtis, kaip mažvaikė,-pavarčiau akis ir labiau apsikabinau dėžę išeidama iš kabineto. Jei Bela pamatytu jos turinį, pradėtu klausinėti ir man tektu papasakoti apie Zack. Jau dabar galiu įsivaizduoti, kaip ji krykštautu arba dar blogiau, išvadintu mane kvaile, jog su juo dar nepermiegojau, nors tiek progų turėjau.

-Nuo kada slepi kažką nuo manęs?-susiraukė pasivydama mane.

-Nieko neslepiu,-atsidusau. Daugiau ji nieko nesakė, turbūt supyko, bet aš per daug nesureikšminu. Taip ji mano geriausia draugė, bet neprivalau jai visko pasakinėti, bent jau ne dabar.-Manęs parvežti nereikės, eisiu pėsčiomis,-tariau jai. Ji tik linktelėjo ir nuėjo į parkavimo aikštelę, kol aš tuo tarpų patraukiau namų link. Eisiu pro stadioną, tikiuosi ten pamatysiu Zack ir paklausiu jo apie tai.

Įėjusi į kareivinių teritoriją, apsidairiau nepamatydama nei vieno kareivio. Kiek žinau jų ir neturėtu dabar būti, jiems pratybos miškuose, nors mano žiniomis, Zack budi su dar keliais vyrais čia. Girdėjau, kaip tėtis sakė, jog jis tapo išsiblaškęs ir mažiau susikoncentravęs. Įdomų, kaip pats Koper reaguoja nužemintas pareigose? Jei nežinočiau jo tamsesnės pusės, paklausčiau jo su šiek tiek ironija arba sarkazmu.

Įėjusi į kareivinės, patraukiau link rūsio. Koridoriaus gale pamačiau vien iš kareivių Kaila. Greitai atidariusi rūsio duris, įsmukau vidun, kad nebūčiau pastebėta. Nustebau, kai pastebėjau, jog apačioje dega šviesą. Nusileidusi ką pirmiausiai pamačiau, tai blankią žvakės šviesą ir Zack sėdinti ant kėdės su kažkokiais popieriais.

-Esu įsitikinęs, kad dar nespėjai perskaityti knygos, kurią pasiėmei ana karta,-prabilo.

-Aš čia ne dėl to,-sumurmėjau ir padėjau dėžę ant stalo jam prieš akis.

-Kas čia?-paklausė.

-Neapsimesk kvailių. Kas negerai yra su tavimi, kad siustum šitokius dalykus man į darbą?-sukryžiavau rankas. Jis padėjo visus popierius į šoną ir atidarė dėžę pamatydamas apatinį trikotažą.

-Gali manyti ką nori, bet visiškai nesu suintriguotas siusti tau tokias dovanėles,-prunkštelėjęs pažiūrėjo į mane.

-Tai kas tada galėjo tai atsiusti? Nei vienas mano pažįstamas vyras nėra toks trenktas, kaip tu,-burbtelėjau.

-Nežinau, bet galiu pasakyti, kad jis turi gera skonį,-atsistojo ir dabar jau man teko pakelti galvą, kad matyčiau jo veidą.-Turėtum pasisaugoti, pasirodo yra daugiau vyrų, kurie nori tave pamatyti be rūbų. Net išrinko aprangą, kuri daug nedengia.

-Nejuokinga,-sumurmėjau. Netikėjau visu šimtu procentu juo, bet nieko nesakiau. Vis dėl to nemanau, kad jam yra tikslas man meluoti. Man reiktu susirūpinti ir gerai pagalvoti, kas galėjo atsiusti tai.

-Tarp kitko, kad jau atėjai, padėsi man.