In darkness

3 Dalis

Bandžiau pasitraukti, bet mano nugarą atsitrenkė į knygų lentyną. Ir kodėl aš turėjau praverti savo burną? Nenoriu to pripažinti, bet dabar aš velniškai esu išsigandusi.

Jam priėjus, jis atrėmė savo rankas prie mano galvos, taip įkalindamas mane tarp lentynos ir savęs. Pažiūrėjau į jo rudas akis ir nurijau burnoje susidariusį gumulą. Niekada nesu pakliuvusi į tokią situaciją, apskritai, prie manęs vaikinai taip arti nėra buvę.

-Dingo drąsa?-dusliai paklausė. Nieko neatsakiau, turbūt dėl baimės, o gal dėl įtampos, kuri yra tarp mūsų. Mintyse sau liepiau trenkti jam, nustumti ir pabėgti, bet realybėje aš tik stovėjau bei stebėjau jį.-Pakartok.

-Ką?-pasimečiau.

-Ar aš ne viską sugebu?-sušnabždėjo.

-Ne?-klausiamai atsakiau. Mano rankos prakaitavo, o širdis atrodo į kulnus nusirito. Tegul jis atsitraukia.

-Klaidingas atsakymas,-papurtė galvą. Jo veide pasirodo menka šypsena, kuri atrodė tokia...patraukli ir pavojinga.-Nemėgstu, kai mane erzina, ypač tokios smulkios, niekam nepavojingos merginos. Juk nenorėtum sužinoti, ką joms darau, tiesa?

-Ne,-papurčiau galvą, bet viduje norėjau sužinoti. Ką jis galėtu daryti? Apie ką jis kalba? Ir svarbiausia, kodėl aš vis dar jo nenustumiu? Jaučiuosi tokia silpna šiuo momentų.

Jis dar kelias sekundes stovėjo įkalindamas mane, bet galiausiai atsitraukė ir pirštais perbraukė per savo apatinę lupą. Stebėjau kiekvieną jo judesį, tikėdamasi, kad jis daugiau manęs neprispaus prie sienos.

-Kita karta, lepūnėlė, pasikalbėsim rimčiau,-sumurmėjo užlipdamas laiptais ir išeidamas iš rūsio. Gyliai įkvėpiau ir perbraukiau pirštais per savo plaukus. Vis dar buvau sutrikusi ir susijaudinusi. Niekas su manim taip nesielgė.

Grįžau namo pasiėmusi pačią pirmą knygą, kurį užkliuvo už akių. Nuėjusi į kambarį kritau į lovą ir užmerkiau akis prisimindama įvykius kareivinėse. Turbūt turėčiau pasipasakoti Belai, bet net neįsivaizduoju kaip, o ir ji pradėtu fantazuoti visokias nesąmones.

Atsisėdusi pasiėmiau savo kompiuterį ir įsivedžiau Zack Koper į paiešką. Išmetė jo facebook paskyrą, Instagram ir kelis straipsnius apie jo nuopelnus. Jaučiuosi kvailai ieškodama apie jį informacijos, bet po šiandienos nuotykių, tiesiog nesusivaldau.

-Anastasija!-išgirdau tėčio riksmą iš apačios. Pavarčiusi akis užverčiau kompiuterį ir išėjau iš kambario. Nulipau laiptais į apačią pamatydama tėtį svetainėje vartant laikraščius.

-Kas nors nutiko?-paklausiau prieidama arčiau jo.

-Atvažiuos majoras iš vakarinės stoties su savo sūnumi. Jie apsistos pas mumis kelioms dienos, todėl būk gera, paruošk svečių kambarius,-pakalė akis į mane.-Beje, jie yra sužavėti tavo straipsnių.

-Jie visi taip sako,-pavarčiau akis ir nuėjau paruošti svečių kambarius. Nemėgstu, kai namuose būna apsistoję tėčio bendradarbiai. Visada bando man įkalti į galvą apie savo gerus darbus, taiką ir kitokį mėšlą, o man tik belieka tylėti bei apsimetinėti.

Paruošusi kambarius, grįžau į savąją ir vėl pasiėmiau kompiuterį. Paspaudžiau ant Zack facebook paskyros ir neužilgo pamačiau jo nuotrauką. Padidinau ją pamatydama jo plačia šypseną ir labai panašią mergaitę į jį, prie jūros. Niekada nesu mačius jo šypsenos, jis visada toks rimtas ir pasikėlęs. Paspaudžiau ant jo nuotraukų galerijos pamatydama dar kelias nuotraukas. Jei nežinočiau jo, pasakyčiau, kad visai mielas vaikinas.

Krūptelėjau, kai suskambo mano telefonas. Paėmiau jį pamatydama nežinomą numerį. Abejojau atsiliepti ar ne, bet visgi surizikavau ir paspaudžiau atsiliepimo mygtuką.

-Klausau.

-Lepūnėlė,-išgirdau Koper balsą.

-Zack? Iš kur gavai mano numerį?-paklausiau. Kodėl jis man skambina?

-Tavo gražioji draugė man davė.

-Bela?

-Tapati,-galiu iš jo balso pasakyt, kad jam visiškai nusispjaut.-Palikai savo megztinį rūsyje. Geriau pasiimk, kol ištroškę vaikinai nepridirbo ant jo... kai ko,-paskutinius žodžius jis pasakė kiek tyliau, bet aš išgirdau. Jei nueisiu ten, vadinasi sutiksiu jį, o man tai nelabai patiktu. Vėl pradėčiau virpėti, o jau nekalbu apie savo mąstymą.

-Ateinu,-atsidusau. Jam padėjus ragelį pakilau iš lovos ir nuėjau prie spintos. Apsivilkusi šiltesnius rūbus išėjau iš kambario ir tyliai nusileidau laiptais žemyn. Nenoriu, kad tėtis pradėtu klausinėti, kur einu ir panašiai. Išėjusi iš namų užsidėjau kapišoną ir patraukiau kareivinių link. Turiu susikaupti ir prisiminti, kad vaikinas, kuris buvo prirėmęs mane prie sienos yra ne kas kitas, o pamaiva ir mulkis.