it's your fault.

2.

Žiūrėjau iki pat nakties serialus, tai mano pagrindinė veikla vasaros metu. Iza yra išvažiavusi į Ispanija, grįš tik paskutinę dieną vasaros, todėl turėsiu sėdėt likusias dienas namuose.

- Pusryčiai. - Į kambarį įėjusi mama pranešė. - Tu dar lovoj? - Greit suregavo.

- Taip, vėlai vakar nuėjau miegoti.

- Laikas pratintis prie mokyklos, užmiršk naktimis sėdėti prie telefono. - Pasigirdo griežtas tonas.

Nieko neatsakiau. Ji visad tokia prieš mokslo metus. Bando vaidinti griežtą mamą, o šis vaidmuo jai visiškai netinka, ji tam per daug gera.

Nusileidusi užuodžiau skanų blynelių kvapą.

- Jau nusprendei į kokį universitetą norėsi stoti? - Prabilo mama. - Jeigu ne, reikėtu apgalvoti. Negalima uždelsti.

- Mama nusiramink. Dar yra laiko.

- Tai ir yra problema, tavo nusiteikimas. Nėra laiko, jeigu nori geros ateities privalai mokintis ir stotį į gerą universitetą.

Su šakute stumdžiau blynus savo lėkštėje. Neturiu ką atsakyti jai. Dingo ir apietitas.

- Alina, nepyk. - Pasigirsta vėl mamos balsas. Ji sunėrė mūsų rankų pirštus kartu. - Aš nenoriu būti griežta tau, tik noriu gero.

- Žinau. - Tyliai pasakiau. Aš negaliu ilgai pykti ant jos, bet ir nėra ko. Ji mano mama.

Grįžusi į kambarį iškart vėl įsijungiau savo kompiuterį, su mintimis vėl daryti serialų žiūrėjimo pratesimą. Vos įsijungė kompiuteris aš supratau, kad visiškai nieko nenuveikiau šią vasarą, visiškai. Nebuvau niekur išėjus, neskaitant išėjimų su mama iki parduotuvės. Gal vertėtų vis dėl to kažkur išeiti? Bent kažkur? Esu bailė, todėl vaikščioti vienai... man atrodo net dienos metu baisu. Bet pagalvojau geriau, kad net ir labai bijodama aš privalau kažką dar nuveikti šią vasarą, bent kažkur išeiti. Su tokiomis mintimis, sėdėjau savo
kambarį gal pusvalandį laiko.

Net nepastebėjau, kaip jau buvau prie namų durų ir išeidinėjau pro duris. Visą šią vasarą mano mintys sukosi apie ežerą, kuris yra netoli mano namų.

Džiaugiausi kad nutaikiau tokia gerą dieną. Bet eidama link ežero sugebėjau galvoti, tik apie mokyklą. Kaip aš sugebėsiu ten grįšti, po tokios ilgos pertraukos?

***

Paguldžiau ant žolės savo mėgstamiausia raudoną pledą kurį man močiutė padovanojo gimtadienio proga. Jis trijų metų senumo, bet mano mėgstamiausias vistiek.

Daug daiktų nebuvau pasiėmusi su savimi, vanduo, knyga, ir maistas. Bandžiau atsigulti kuo atokiau nuo žmonių, ir kad jų pikti žvilgsniai manęs nebadytų. Nesigavo kaip aš norėjau, nes geriausia vieta jau užimta. Prie ežero buvo daugiau žmonių nei tikėjausi, nepamenu kurią paskutinę vasarą aš čia buvau, anksčiau pamatytum vos kelis žmones, bet dabar daugiau paauglių, ir dar iš mano mokyklos.

Vaikinai vandenį "skandino" merginas, o jų klyksmai girdėjosi per visą papludimį. Bandžiau susikaupti ties knyga, bet tie balsai...

Pasukusi galvą į dešinę pusę pamačiau tą patį vaikiną, iš vakar parduotuvės. Jis gulėjo su kažkokia mergina ant smėlio, ir glostė jai koją. Nežinau kodėl, bet labai įsistebeilijau į juos, ir kai vaikinas vos pasuko akis link mano pusės aš išsigandau ir apsimečiau lyg jų net nematyčiau. Tiesa, tikriausiai nekaip išėjo. Nesu aktorė.

Galvoje turėjau kelis scenarijus kaip jis tuoj ateis ir prie visų žmonių pradės rėkti, kodėl aš juos stebiu. Arba mane sumuš. Bet praėjo penkiolika minučių, ir pažiūrėjusi akies krašteliu vėl į jų pusę, pamačiau kad jie toliau ramiai gulėjo ten pat. Kas mane labai stipriai nuramino, nes mano širdis jau buvo pradėjusi drebėti. 

- Alina? - Pasigirdo vaikino balsas. Pirmiau išsigandau. Bet poto atpažinau tą balsą.

- Erikai?

Vos pamačiusi jį, mano nuotaika iškart pakilo. Labiausiai pasiilgau šiuo metu jo ir Izos. Erikas stipriai mane suspaudė savo glėbį, aš buvau per silpna padaryti jam tą patį.

Pajaučiau kaip visų žvilgsnis nukrypo tiesiai į mus, kadangi gi "tik draugų tarp merginos ir vaikino negali būti". Eriką pažįstu nuo penkerių metų, ir jis dar vieneriais metais jaunesnis už mane. Abu užaugom ir perėjom karus, bet vasarai jis visad išvažiuoja dirbti pas tėtį į Norvegija.

Vos tik atsitraukiau nuo Eriko mano žvilgsnis nukrypo ties tuo vaikinu iš parduotuvės. Ir jis badė mane savo akimis, pasijaučiau nejaukiai, buvau su bikiniu, ir dar apsikabinėjau vidurį papludimio vaikiną. Atrodo tikriausiai ne kaip, bet tarp mūsų nieko nėra. Jis man visą gyvenimą buvo kaip brolis ir užstodavo tada kai iš manęs mokykloj tyčiodavosi.