it's your fault.

51.

Mes nusileidom į apačia ir jau virtuvėje buvo skanaus maisto kvapas, o prie stalo sėdėjo Bryan mama ir jo patėvis kurį matau pirmą kartą. Jis nužiūrėjo mano visą kūną piktu žvilgsniu ir toliau tęsė žiūrėti į savo telefono ekraną.

- Sėskit. - Pasiūlė maloniai Bryan mama.

Abu atsisėdom vienas šalia kito kai prieš mus sėdėjo Jane ir Robertas. Vis dar negalėjau suprasti, kaip atsidūriau Bryan namuose ir jau sėdžiu su jo mama ir patėviu prie vieno stalo, kaip viskas taip greitai galėjo atsitikti? Nesakau, kad tai blogai, man patinka leisti laiką su Bryan, bet nenoriu skubėti kol kas niekur.

- Papasakok gal Alina šiek tiek apie save. - Atsigerdama sulčių pasiūlė Bryan mama. - Visai tavęs nepažįstame.

Aš pasižiūrėjau į Bryan ir jis atsakė motyvuojančiu žvilgsniu. Visai nežinau ką pasakyti apie save, palyginus su jais esu niekas.

- Nelabai ką turiu apie save pasakoti. - Nervingai nusijuokiau. - Tik tiek, kad mokausi toje pačioje mokykloje kartu su Bryan, domiuosi architektūra, o visa kita yra banalybės.

- Domiesi architektūra? - Paklausė Jane.

- Taip. Labai norėčiau studijuoti po mokyklos būtent tai.

- Bet žinai, kad vien noro neužtenka. - Šaltu tonu pasakė Robertas.

Buvau sutrikusi nuo jo tokio komentaro.

- Žinau, aš stengiuosi.

- Ir kaip tu tai darai? Būdama šituose namuose? - Jo žvilgsnis išdavė, kad ne itin jam patikau.

- Gal gali patylėti? - Pasigirdo Bryan piktas tonas.

Jie susimėtė piktai žvilgsniais.

- Papasakok Alina apie savo šeima geriau. - Linksmai bandė pakeisti tema Bryan mama, kas jai tikrai nesigavo nes įtampa dar buvo prie stalo.

Ką aš tokio padariau Bryan patėviui?

- Gyvenu su mama ir tėčiu, ir turiu dar mažą brolį. - Atsakiau su dirbtine šypsena kas jai įtiko.

- Ar kartais tavo tėvai nebuvo išsiskyre? - Dėdama kąsnius į burną kalbėjo toliau.

- Buvo. - Greitai ir negarsiai atsidusau. - Bet jie vėl susitaikė ir dabar viskas gerai. - Visą laiką bandžiau šypsotis ir nepasiduoti spaudimui kuris buvo.

- O brolis iš kur? Jis kiek suprantu ne nuo abiejų tėvų?

- Ne, jis tik iš tėčio pusės.

Tai buvo nepanašu į vakarienę, greičiau į tardymą ir tada apsitarima ar galėčiau būti su jų sūnumi.

Bryan žvilgsnis buvo visą laiką nuleistas, ir jis net nepajudino savo maisto, lygiai taip pat kaip aš. Atrodo tam laiko nelabai buvo, o nuotaikos ypač. Visą laiką buvo manęs kažko klausinėjama, ir iš Bryan veido mačiau kad jam taip pat tai nelabai patiko.

- Tokios šeimos dažniausiai iširsta vos po metų. - Vėl pasigirdo Roberto komentaras. - Kaip galima savo vaikams taip daryti? Turiu omenį, skirtis, tada pasigimdyti kitą vaiką ir vėl jį atvesti į šeimą lyg niekur nieko. - Jis suprunkštė ir sarkastiškai nusijuokė.

- Gal gali nekomentuoti? - Bryan mama atsisukusi tyliai bandė pasakyti.

- Tiesiog negaliu pakęsti kaip tavo sūnus atsiveda nedėkingų mažų kalių į mūsų namus! - Garsiai pasakė vyras.

- Kaip tu pasakei? - Bryan kūnas greit atsistojo nuo savo vietos ir priėjes trenkė į veidą Robertui.

Viskas įvyko taip greitai, jog nespėjau sureaguoti net į Bryan patėvio žodžius ir kaip jis mane pavadino.

Roberto kūnas nukrito nuo kėdės ir jis atsistojo su praskelta lūpa ir bėgančiu krauju iš jos.

- Einam. - Rimtu tonu paliepė Bryan ir aš pasekiau jam iš paskos.

Vos įėjom į kambarį girdėjau Bryan garsų kvėpavimą ir koks piktas jis buvo. Nežinojau ką jam pasakyti ir kaip jį nuraminti.

- Bryan. - Švelniai tik ištariau jo vardą.

- Patylėk, Alina. - Jis buvo nusisukes nuo manęs.

Aš priėjau prie jo ir apkabinau jį iš galo taip bandydama bent kažkiek padėti. Su delnu jaučiau kaip stipriai daužėsi jo širdis, lyg būtų bėges kelis kilometrus.

- Ačiū, kad pastovėjai už mane. - Sušnabždėjau taip, kad girdėtų ir jis.

- Negalėjau sėdėti tiesiog prie stalo ir klausytis ką jis šneka. - Sumurmėjo.

- Kodėl jis pasakė, kad aš nedėkinga? Ar aš kažką jam skolinga? - Atsargiai paklausiau.

Bryan kūnas lėtai atsisuko link manęs.

- Nežinau, jam tiesiog kartais būna tokie priepoliai, o visi turi su tuo taikytis, bet tik ne aš.

Jis apsikabino mane, ir mes tiesiog stovėjom jaukioje tyloje.

- Kodėl man nesakei nieko apie savo šeimą? - Tyliai sušnabždėjo.

- Nes nenoriu apkrauti tavęs savo problemom. - Atsakiau taip pat atgal.

- Aš noriu viską žinoti apie tave.

- Aš žinau. - Padariau trumpą pauzę. - Tiesiog mano šeimos problemas noriu pasilaikyti sau, nenoriu užkrauti tavęs ir įkišti į ten kur nereikia.

Girdėjau Bryan gilų atsidusimą.

Suprantu, kad su manim nėra lengva. Bet aš stengiuosi dėl Bryan, kaip dar nesistengiau dėl nieko. Jis tikriausiai dar to nesupranta, kad mano širdis priklauso tik jam vienam, kai jis dar tik stengiasi kažką man jausti.

- Gal bent nori man pasipasakoti tada apie tai? - Jis paklausė ir aš palinksėjau galva.

Mes atsisėdom ant Bryan lovos ir aš kelis kartus dar pagalvojau ar tikrai turiu jam tai pasakoti, jis to nevertas kad įkiščiau jį į visą tai. Bryan negalės man niekuom padėti. O aš jam užkrausiu tik dar daugiau problemų.

- Mano tėvai kai aš buvau dar visai maža išsiskyrė, ir tėtis išėjo pas kitą moterį. Buvo liūdna, bet aš prie to pripratau su laiku, ir išmokau su tėčiu bendrauti internetu. - Giliai įkvėpiau, supratau kad dar niekam taip detaliai ir atvirai apie tai nepasakojau. - Praėjo daug metų ir galiausiai mano mama ėmė ir pradėjo važinėti pas mano tėtį dėl kažkokių "reikalų". - Parodžiau pirštais kabutes. - Man jau buvo keista tada, nes ji praktiškai manęs vienos niekada nepalikdavo namuose, o kai važiuodavo pas jį dažniausiai net nepranešdavo ir tai sužinodavau tik iš raštelio pakabinto ant šaldytuvo. Ir tada vieną dieną aš grįžau į namus ir pamačiau savo tėtį mano mamos kambarį. - Sustojau pasakoti prisiminus tą vaizdą. - Jie po tos dienos slapstėsi nuo manęs, poto iš dangaus išdygo Ethan namuose. Buvau tokia pikta ir įsiutusi, galvojau kad jie tiesiog mane iškeitė į tą mažą snarglių kuriuo dabar aš pasitikiu labiau nei savo tėvais.

Bryan įsitempes klausėsi kiekvieno mano pasakyto žodžio, o jo akys lakstė po mano veidą lyg ieškodamos atsakymų.

- Šiandien pabudau ryte ir mano tėvai man uždraudė kažkur išeiti iš namų. Galima sakyti esu pabėgusi iš jų. - Nusijuokiau nervingai. - Tai visa mano sugriuvusios šeimos istorija, ir tavo patėvis buvo teisus. Mes ilgai neišgyvensim kartu, jie išsiskirs greitai.

Bryan paėme mano ranką ir sunėrė mūsų pirštus.

- Tu esi įskaudinta ir aš tai suprantu. Bet tu negali pasiduoti jų spaudimui, nes kitaip jie pamatis kad tai veikia ir daris tai nuolatos.

- Aš esu tam per silpna. - Atsakiau nepakeldama akių.

- Tu esi stipri. - Jo rankos atsidūrė ant mano skruostų ir švelniai pakėlė mano galvą link savo. - Tu esi stipriausia mergina kurią kada nors man teko sutikti. - Jis švelniai pabučiavo man į kaktą.