it's your fault.

56.

Kalėdų rytas.

Praėjo dvi savaitės, lankau mokyklą. Dabar itin yra ruošiamasi egzaminams kurie bus jau greitai. Su tėvais santykiai pagerėjo ir jie pasiūlė pasikviesti Bryan šiandienos vakarienei. Priverčiau juos pabandyti susipažinti su Bryan, ir įsitikinti kad jis nėra toks blogas. Nežinau kiek ilgam mūsų santykiai vėl yra geri, bet džiaugiuosi tuo kad jie stengiasi.

Turiu šiandien susitikti su juo ir nuvažiuoti į prekybos centrą nupirkti Ethan dovanų. Mama liepė išrinkti kuo didesnę dovaną.

Vaikinas kaip visad atvažiavo manęs pasiimti su mašina iš namų, mums susitikus mes pasisveikinom ir pajudėjom iš vietos.

Bryan visą laiką elgėsi keistai.

- Gal turi minčių ką dovanoti jam? - Paklausiau dairydamasi po parduotuves, bet labiausiai ieškodama žaislų parduotuvės.

Bryan buvo susitelkes ties telefonu ir visą laiką su kažkuo susirašinėjo. Mačiau, kad jis neturėjo tam nuotaikos bet tai buvo pirmas kartas per visą mėnesį jog jis elgėsi net su manim šiurkščiai.

- Bryan? Girdi mane?

- Ką? Taip taip. Žaislų parduotuvėje reikėtų kažko paieškoti. - Atsakė toliau nuleisdamas akis į telefono ekraną.

Per daug bandžiau nekreipti dėmesio į jo keistą elgesį, ir kartais mane ignoravimą. Gal jau viskas? Gal aš jam atsibodau ir jis ruošiasi mane palikti?

- Ar prisimeni, kad šiandien turi vakare atvykti vakarienės su mano tėvais? - Priminiau jam bandydama ignoruoti viską aplinkuj.

- Šiandien? - Jis staigiai pakėlė savo akis nuo ekrano. - Šiandien negaliu, Alina. - Pasakė tokiu balsu lyg apgailėstautų dėl to.

- Kodėl?

- Turiu reikalų. - Vėl šaltai atsakė.

- Bet Bryan, mes buvom susitare jau prieš savaite. Tu prižadėjai. - Mano tonas pakilo. Negalėjau daugiau laikyti viso įniršio savyje.

- Žinau, galvoji man maloni šita situacija?

- Tai gal bent pasakysi ką veiksi?

- Su mama važiuosim pas senelius. Liepė važiuoti su ja.

Atsidusau daugiau nieko neatsakydama.

Visą laiką daugiau nekalbėjom ir buvom visiškoje tyloje iki kol grįžau į namus. Buvau pikta ant Bryan ir jo tokio elgesio su manim, aš nekalta kad planai keičiasi bet jis nori mane tokia padaryti.

- Ar Bryan ateis? Norėčiau padaryti kokia nors ypatinga vakarienę. - Paklausė mama paėmusi maišus su Ethan dovanomis.

- Ne, jo nebus. - Atsakiau šaltai.

Keista kai vienas žmogus gali taip stipriai sugadinti tau nuotaiką.

- Kodėl?

- Nežinau, turi reikalų. - Parodžiau kabutes.

Mama švelniai mane apkabino pamačiusi kokia buvau be nuotaikos.

- Visi vyrai tokie. Jie niekada nesako savo reikalų, net tavo tėtis turėdavo begale paslapčių nuo manęs.

Aha, dėl to susirado kitą moterį ir paliko mūsų šeimą...

Nieko neatsakiau tik suvaidinau dirbtine šypseną ir nuėjau į savo kambarį.

Pajaučiau kaip man sėdėdamai kambarį, akyse pradėjo kauptis ašaros, nežinau kodėl po velnių verkiau, bet tikriausiai todėl nes per pąstarajį mėnesį praleisdama su Bryan įsimylėjau jį dar labiau. Nenoriu jo prarasti, viską dariau kad būtumėm kartu, bet laikui einant jo elgesys ir vėl keičiasi, šį kartą kasdieną.