it's your fault.

47.

Bryan įėjo į mano namus lėtais žingsniais ir apsidairė aplinkuj lyg kažko ieškodamas.

- Nebijok, aš viena. - Pasakiau. - Prisėsk.

Pati atsisėdau į tą pačią vietą kurioje sėdėjau prieš tai ir laukiau kol jis padaris tą patį ir pagaliau pasakis kokiu tikslu atėjo.

- Atėjau pasižiūrėti kaip laikaisi. - Pasakė rimtu tonu.

- Pamatei jau. - Atsakiau. - Kodėl neatsakei į mano žinutes? - Mano klausimas nuskambėjo keistai, lyg jau būtumėm pora kuri draugauja penkis metus. Todėl iškart pasigailėjau to paklaususi.

- Neprivalau to daryti. - Jis nusijuokė sarkastiškai ir aš pasijaučiau kaip paskutinė kvailė.

Bet jis sako tiesą. Jis neprivalo, kaip ir aš. Garsiai atsidusau suprasdama, kad šią temą geriau nutraukti. Tai beviltiška, su Bryan visad beviltiška veltis į tokias temas. Jis padaris visad tave kvailesniu už jį. Nežinau ar tai blogai ar gerai.

- Būsi rytojaus vakarėlį? - Paklausiau.

- Nepavadinčiau to vakarėliu. Bet taip, būsiu. - Jis tyliai atsiduso. - Mane Erikas pakvietė.

Nusišypsojau. Nors mūsų bendravimas ir keistas, man gerą vėl būti šalia jo.

- Laiminga nes būsiu ten? - Bryan veide pasimatė irgi maža šypsena.

- Ne. Tiesiog gerą vėl bendrauti su kažkuo kitu apart Izos ir mano tėvų.

Vos prisimenu, kad su Bryan turėjom bučinį iškart pasidaro nemalonu ir nejauku. Jaučiu kaip pradedu raudonuoti lyg burokas...

- Man jau metas. - Jis atsistojo nuo savo vietos ir laukė kol padarysiu tą patį.

Vos Bryan atidarė duris mano viduje kažkas suvirpėjo. Buvo taip gerą būti su juo po tiek laiko, nors ir pasėkmės jo veiksmų atsidūrė ant mano kūno, keista bet aš nepykstu dėl to.

Net nesupratau kaip tarp mūsų įsitvyrojo tyla ir vaikinas atrodo tiesiog laukė kol atsigausiu iš savo minčių karalystės ir galėsiu su juo atsisveikinti.

- Susitiksim rytoj. - Jis pasakė.

Mano kūnas atrodo pradėjo pats save valdyti ir manęs neklausė. Greit pasistiebiau ant pirštų galų, kad galėčiau pasiekti Bryan veidą ir jį pabučiavau. Antrą kartą. Ir vėl...

Mintyse verdė tiek daug visko kol jo lūpos lietė manas. Iš pradžių jis neatsakė į bučinį, bet vos aš pajudinau savo lūpas jis atrodo lyg mane įsileido. Aš bučiuojuosi su Bryan. Ar gali būti geresnis jausmas už tai?

Jo rankos atsargiai palietė mano liemenį ir vos pajaučiau kad Bryan bučiniai pradėjo reikalauti daugiau viskas baigėsi.

- Alina? - Pasigirdo mano mamos balsas.

Šūdas, prakeiktos durys buvo atidarytos ir aš to net nepastebėjau. Jie išvis neturėjo grįžti.

- Mama. - Užstrigau lyg sugedusi plokštelė. - Bryan užėjo tiesiog...

- Nesiteisinkit. - Mano mamos veide atsirado šypsena ir jau žinau kuo viskas baigsis vos Bryan išeis. Gerai, kad ji buvo viena ir be tėčio.

- Aš jau eisiu. - Mačiau iš vaikino akių, kad jam buvo taip pat nemalonu kaip ir man.

Mes greit atsisveikinom ir aš nieko nelaukus nubėgau į savo kambarį net nesulaukusi ką mama pasakis. Nenoriu su ja kalbėti apie tai, nežinau kas būtų įvyke tarp mūsų jeigu mama nebūtų grįžusi, bet akimirka ir buvo ta kurios taip troškau visą šį laiką.

Nežinau ką Bryan pagalvos dabar, bet tai tikrai nebuvo silpnumo akimirka. Jis tikriausiai dabar prisigalvos daug dalykų kurie yra net netiesa, o man reikės teisintis.

Kitai dienai įsibėgėjus susitikom su Iza pasiruošti vakarui. Tiesa sakant tai tikrai nebus vakarėlis, bus vos keli artimiausi draugai ir viskas vyks ramiai. Man to trūko, pastarajį mėnesį buvau tik su Iza ir Simon, o kai viskas baigėsi su juo iškart atsitiko šis į įvykis. Geriausia tai, kad mama per daug neklausinėjo apie Bryan, tikriausiai pradėjo suprasti kad su ja tokiom temom nekalbėsiu kad ir kaip pasitikiu ja. Nelabai turėčiau ką jai pasakyti, mes net ne pora ir nežinau ar esam draugai ir kuo viskas apskritai baigsis.

Iza kaip visad iš savo spintos išrinko man drabužius kuriuos turėsiu vilkėti.

Sakiau jai neaprengti manęs taip lyg būčiau garsiausia žvaigždė, bet ji neklausė ir liepė užsidėti trumpą blizgančia palaidinę kuri ir buvo gan atvira. Bet bent jaučiausi graži.

Nesijaučiau pakankamai komfortiškai tokioje aprangoje, bet ko šiais laikais nepadarysi kad atrodytum gerai.

- Jau tėvai atidavė tau telefoną? - Paklausiau kai važiavom iki Mike namų kur viskas vyks.

- Taip. - Atsiduso. - Jiem tikriausiai manęs pagailo, ir per šį įvykį tėvai turėjo susipažinti su Mike. Sakė, kad jiem jis labai patiko.

Džiaugiuosi už ją. Dabar nereikės daugiau manęs kišti į kvailus savo melus. Per daugiausiai su Iza nekalbėjom apie tą įvykį, atrodo ir ji pati nenori prisiminti to kas atsitiko. Mus abi tai paveikė labai stipriai, tik nežinau ar į gerą, ar į blogą.

- Mes vakar pasibučiavom su Bryan. - Pasakiau drebančiu balsu. Noriu, kad Iza viską žinotų taip pat kaip ir aš žinau viską apie ją.

- Ką?! - Atrodo ji nustebo labiau nei tikėjausi.

- Susikaupk ties keliu! - Nuraminau ją. Kai jos žvilgsnis pagaliau sugrįžo į eismą toliau pradėjau pasakoti. - Na tiksliau aš jį pabučiavau, bet viskas buvo kitaip nei pirmą kartą. - Mano žvilgsnis buvo nuleistas į apačią, nežinau kodėl to taip gėdinuosi.

- Kodėl? Kas? Kaip? Ta prasme, Alina? - Pasipylė daug klausimų ir aš suprantu kodėl.

Mokykloje visada buvau ta maža pilka pelytė, o Bryan visad buvo merginų dėmesio centre. Jis buvo paslaptingas, uždaras, ir tuo pačiu įdomus bei patrauklus.

- Tiesiog priėjau ir pabučiavau jį, viskas buvo taip kaip ir norėjau. Ir tada mano mama mus užklupo. - Nusijuokiau prisiminus.

Iza pradėjo juoktis.

- Būčiau kažkada davusi galvą nukirsti, kad nebūtum išdrįsus pati pabučiuoti vaikino, bet dabar tu augi akyse. - Žiūrėdama į kelią šypsojosi Iza.

Mike namuose buvo gera atmosfera. Su Iza atvažiavom pirmos ir šiek anksčiau todėl padėjome susiruošti, papuošėm svetaine, ir sustatėm gėrimus bei užkandžius kur buvo liepta. Žmonės pradėjo ringtis po truputį, o su kiekviena minute aš vis labiau jaudinausi pamatyti Bryan veidą po vakar dienos. Nežinojau ir net negalėjau įsivaizduoti kaip jis elgsis su manimi po to kas įvyko tarp mūsų, nors žinant jį galima tėkits bet ko. Juk tai Bryan.

Erikas kartu atėjo su savo nauja mergina, apie kurią keista, bet nieks nežinojo.

- Čia Emily. - Pristatė juodų plaukų merginą, ji buvo aukšto ūgio, liekna ir gražių veido bruožų, lyg modelis.

Mergina pasirodė gan maloni ir draugiška, ji paaiškino, kad slėpė su Eriku santykius nes nežinojo kaip viskas glostysis tapus Erikui ir jai pora. Bet po dviejų mėnesių gražios draugystės nusprendė, kad turi pranešti kitiems.

Pasisveikinom su jais ir tada atsisėdom prie stalo laukti kitų. Tai atrodo truko amžinybe nes visi vėlavo dėl nežinomų priezasčių.

Vos pamačiau kas buvo šalia Bryan ir įsikubusi į jo parankę man atimė žadą. Norėjau tikrąją žodžio prasme sulysti į žemę.

Kają. Ir vėl.