it's your fault.

21.

- Viskas gerai. - Šnabždėjo man į ausį Eriko balsas. Tik bėda tame, kad tai man visiškai nepadėjo. Mane žudė tas faktas, kad visi nekenčia manęs, visi nori man daryti kažką blogo. - Aš būsiu su tavim. - Dar vieni žodžiai tyliai išėjo iš jo lūpų.

Mes tylėjom abu sėdėdami svetainėje, Eriko glėbį jaučiausi saugiau nei namuose. Aš visad žinojau, kad jis bus šalia kada man jo reikės. Nesvarbu, kad mūsų santykiai ne tokie stiprūs kaip anksčiau, bet svarbiausia tai kad jis yra šalia tada kai man reikia žmogaus.

Supratau, kad šią naktį nenoriu likti viena, todėl Erikas sutiko pabūti su manimi per visą naktį.

- Aš pakalbėsiu su Izą apie šiandien, ką ji tau sakė. - Prabilo vaikinas ieškodamas filmų televizoriuje. - Neleisiu, kad ji taip kalbėtų su tavim.

- Nemanau, kad ji tai darė savo noru. - Sušnabždėjau tyliai.

Ir tikrai nemanau, kad ji galėtų elgtis taip su manimi savo noru. Jai kažkas atsitiko ir manau, kad tai Mike kaltė.

- Ką turi omenį?

Aš atsitraukiau toliau nuo Eriko, ir pasižiūrėjusi dar kartą į jo veidą pagalvojau, ar tikrai verta sakyti tai? Jog Mike yra Eriko draugas.

- Manau, kad tai Mike kaltė. - Žodžiai patys paliko mano lūpas. - Manau, kad jis ją keičia į blogą pusę.

Eriko veidas nerodė jokių emocijų, todėl negaliu pasakyti jis piktas, sutrikes, ar išvis bent tiki tai ką sakau.

- Kodėl tau atrodo, kad tai Mike? - Ramus balsas pasigirdo iš vaikino.

- Nes ji pradėjo elgtis keistai, nuo tada kai jos gyvenime atsirado Mike. Supranti?

- Turi omenį, kad Mike daro jai blogą įtaką?

- Taip.

Po pusvalandžio Erikas bežiūrėdamas filmą užmigo, kas yra labai miela. Jis niekad nesugeba peržiūrėti viso filmo, vidurį tiesiog ima ir užmiega, nuo to man visad kyla juokas nes jis atrodo labai mielai tai darydamas. Aš pasiėmiau iš mamos kambario adijalą ir užklojau jį, ir tuo pačiu paguldžiau į patogią pozą.

Džiaugiuosi tuo, kad Erikas patikėjo manim ką sakiau apie Mike. Kiek jis man leido suprasti, jis tiki, kad Mike tikrai daro blogą įtaką Izai. Bet kištis man neleido, ir liepė nieko jai nesakyti kol ji pati nepradės su manim kalbėti. Ir aš bandysiu to laikytis, net kaip sunku tai ir bebūtų pripažinti, bet be Izos ir Eriko aš niekas.

Nežinau kodėl bet mano minčių nepaliko Bryan. Mintyse verdė didelė karuselė apie jį, kaip jis atrodo, ką jis veikia. Nežinau ar tai dėl to kaip dažnai jį matau, ar dėl to jog mano gyvenime jo yra daugiau nei mano mamos ar tėčio.

Visą naktį gėriau tabletes nuo nemigos ir galvos skausmo, viena tabletė lydėjo kitą ir taip toliau, o galvos skausmas nepaliko mano galvos nei minutėj, kaip ir mintys apie Bryan. Jos nebuvo geros, tos mintys... jos tiesiog mintys apie jį. Ir tai pradeda nervinti, kaip ir pats Bryan. Po velnių, visą naktį nebuvo nei minutės ar sekundės, kad apie jį negalvočiau. Jis vedė mane iš proto tikrąją žodžio prasme.

***

Iza mokykloj nepasirodė jau dvi dienas, kaip ir Bryan. Mike ir Erikas mokosi kitoje mokykloje, todėl jų nemačiau paaiškinama priežastimi, ir mano dvi dienos mokykloje buvo pilnos liūdesio bei skausmo, kad negaliu parašyti Izai ir paklausti, kas atsitiko jog ji nesirodo mokykloje, nes tai jai nepriimtina.

- Ką veiksi šiandien? - Pasigirdo vaikino balsas už nugaros, kai dėjau savo knygas į spintelę. Atpažinau tą balsą puikiai iš visų.

- Sėdėsiu namuose, mokinsiuosi. - Net neatsisukusi atsakiau.

- Jeigu nesi užsiėmusi...

- Baik Jack, nieko nebus. - Neleidau vaikinui užbaigti sakinio, kai pertraukiau jį. Man neįdomu kokių pasiūlymų jis turi, ar ką jis nori veikti po mokyklos.

- Alina, tu net neleidai man pabaigti sakinio. - Jo tonas surimtėjo akimirksniu.

Mano kūnas atsisuko link vaikino pusės. Aš garsiai atsidusau.

- Atleisk Jack, bet aš šiandien užsiėmusi ir tikrai negaliu su tavim susitikti kažkur.

- Bet sakei, kad būsi namuose.

- Sakiau, kad ir mokinsiuosi.

Po savo ištartų žodžių palikau jį stovintį prie mano spintelės, o pati išėjau iš mokyklos kuo greičiau.

Negaliu pakęsti Jack slapinėjimo aplink mane visą laiką kai tik einam į mokyklą. Jam patinku gerus keturis metus, o aš jam nieko nejaučiu ir net negaliu pajausti. Mama išvien prikišinėja man tai, kad paleidau gerą vaikiną ir neaišku kiek dar turiu laiko, kad galėčiau būti su juo. Bet svarbiausia ir yra, tai kad neketinu būti su juo, jeigu mano mama mane ir norėtų už tai, net nužudyti. Man jis nepatinka, ir tai pabaiga.

Grįžusi į namus, iškart patraukiau link savo kambario ir griuviau į pilną minkštų patalų lovą. Iza ir Bryan vis dar mano galvoje sukasi, ir negaliu tiesiog išmesti nei jo nei jos iš savo minčių. Jaučiu kai kiekvieną valandą noras parašyti Izai vis didėja, o to padaryti man neleido Erikas, nes jis norėjo pirmas pasišnekėti su ja apie tai.

Su tokiomis mintimis aš užmigau, ir tai tikriausiai padarė mano patirtas stresas ir bemiegės trys naktys apie Bryan ir Izą. Noriu susitikti su juo ir pasikalbėti, paklausti ar tai tiesa ką man sakė Kaja ar Erikas. Nežinau kodėl netikiu kitais, bet ką pasakytų Bryan aš patikėčiau viskuo. Gal jis taip mane ir užvaldė? Kad tikėčiau tuo ką sako?