it's your fault.

43.

Mokykloje nesulaukiau ypač daug žvilgsnių iš merginų, daugiau jų buvo iš vaikinų pusės. Iza visą laiką vaikščiojo apsirengusi panašiai kaip aš su tokia apranga todėl visi buvo seniai priprate prie jos stiliaus kai man šitas yra visai naujas.

Pirma pamoka buvo matematika todėl su Iza nuėjom tiesiai link kabineto ir atsisėdusios į savo vietą išsitraukėm ko reikia matematikos pamokai.

Mokytoja kalbėjo apie naują temą ir iš anksto uždavė namų darbus.

- Pagaliau ištaisiau jūsų darbus ir pagal juos galėsit jau šiandien paduoti prašymus kurie norės laikyti matematikos egzaminą. - Garsiai paaiškino mokytoją išdalindama lapus su mūsų pažymiais.

Matematikos vidurkis šiuo metu mano buvo 8.9 todėl vos suprątusi, kad galiu laikyti egzaminą apsidžiaugiau. Izos buvo 7.9 kas irgi buvo puikus pažymis jai, kuri visiškai nesupranta matematikos.

- Dėkoju visiems angelams, kad man nereiks matematikos egzamino. - Sušnabždėjo Iza.

- O ką planuoji veikti po mokyklos? - Tiesa sakant su Iza niekad nesikalbėjom apie šiuos planus, norim save įtikinti kad liksim drauge, todėl bandom kuo mažiau klausinėti viena kitos.

- Noriu būti visažiste. - Jai tikrai tiktų ši profesiją. Iza puikiai moka naudotis makiažu.

- Net ir šiai profesijai reikia matematikos, arba bent chemijos. - Pasakiau nusijuokdama.

Izos reakcija buvo juokinga, todėl mano juokas tik dar labiau pagarsėjo.

- Alina ar jau nebereikia matematikos egzamino tau? -' Mokytojos griežtas balsas mane sutramdė ir aš užtilau.

Dar šiek tiek mokytoja pakalbėjo per pamoka apie egzaminą ir kiek reikia taškų, kad išlaikytum jį. Pusę klasės užsirašė į egzaminą, o tarp jų ir aš su Iza.

Išėjus iš kabineto kolidoriaus gale pamačiau stovintį Bryan ir mano kūnas pradėjo iškart drebėti vos supratau, kad jis laukia būtent manęs.

- Tavo berniukas laukia tavęs. - Sušnabždėjo Iza. - Eik pasikalbėti su juo.

- Nejuokauk. - Mano tonas buvo rimtas ir mane valdė baimė. - Aš neturiu ką jam pasakyti. Tai įvyko netyčia ir tiek.

Bryan akimirknsiu artėjo link mūsų, jo žingnsiai buvo greiti lyg būčiau jo grobis kurį jis norėtų pasistverti.

- Einam iš čia. - Mano rankos greit sučiupo Izos kūną ir pradėjau ją stumti link išėjimo, bet ji nesitraukė iš vietos.

- Neisiu, tu turi pasikalbėti su juo. - Iza atsuko mano kūną į kitą pusę ir aš atsitrenkiau švelniai į vaikino kūną. - Aš einu pavalgyti. - Pranešė Iza ir mano viduje pyktis kilo jai neapsakomu greičiu.

Kodėl ji turėjo palikti mane vieną tokioje situacijoje ir dar su Bryan?

Bryan akys pervėrė mano visą kūną, lyg jis žvelgtų į mano sielą.

- Ar kažką pasakysi? - Paklausiau. Sukryžiavau rankas ant krūtinės ir laukiau kol Bryan pradės kalbėti.

- Ką tu apsirengusi?

- Tu klausi ką aš apsirengusi? - Jo klausimas mane nustebino.

- O ko turėčiau dar klausti?

- Nežinau. - Mano akys pradėjo lakstyti aplink visą kolidorių. - Gal apie vakar dieną.

- Apie bučinį? - Jis tyliai nusijuokė, ir jo juokas visad skamba nuostabiai. - Suprantu, kad tai buvo tik silpnumo akimirka ir tiek.

Jis pasakė tai taip lengvai, lyg tai nieko nereikštų. Aš nieko neatsakiau ir mano balsas buvo lyg užstriges manyje, tai nebuvo silpnumo akimirka.

- Ar aš klystu? - Jis pakėlė vieną antakį ir laukė mano atsakymo.

- Taip tu teisus. - Nusišypsojau netikra šypsena. - Tai buvo silpnumo akimirka kuri daugiau nepasikartos. Ir man jau reikia eiti.

Aš pajudėjau iš vietos eidama kolidoriumi.

Negaliu patikėti, kad Bryan tai suprato kaip silpnumo akimirką, o ne kažką daugiau.

Nuėjau greitais žingsniais į istorijos pamoką ir laukiau kol Iza grįš iš valgyklos. Dar vis buvau pikta ant jos dėl to, kad ji paliko mane visiškai vieną su Bryan. Ji puikiai žino kaip aš nemoku bendrauti su vaikinais ir, kad man sekasi sunkiai su jais.

Sėdėdama suole išgirdau kelių savo klasiokų pokalbius apie penktadienio šokius kurie vyks mokykoje, visai pamiršau apie juos...

Iza įėjusi į klasę iškart sutiko mano piktą žvilgsnį.

- Negali ant manęs pykti, aš norėjau tik gero. - Nusijuokė iškart atsisėdusi šalia manęs.

Aš tiesiog atsidusau ir nieko neatsakiau.

- Bėje norėjau paklausti. - Ji atsisuko. - Gal galėčiau šiandien pasakyti savo tėvams, kad miegosiu pas tave?

- O tu miegosi?

- Ne, aš būsiu su Mike. Mes dabar ypač mažai bendraujam. - Ji nutaisė tą savo liūdną žvilgsnį. - Prašau?

- Gerai. - Atsidusau. - Bet jeigu tavo mama paskambins mano tėvams tada aš negalėsiu nieko pakeisti.

Kaip ji taip greitai ir stipriai pametė galvą dėl Mike? Kada aš praleidau šį etapą nepastebėdama to?

Praėjo dar kelios pamokos, ir Bryan daugiau nemačiau mokykloje.

- Aš pasakysiu savo tėvams, kad skambintų tau jeigu ko reiks. - Mums išeinant iš mokyklos teritorijos kalbėjo Iza.

- Gerai. - Sumurmėjau sau po nosim taip kad girdėčiau tik aš.

- O dieve...

- Kas? - Atsisukau į Izą, ji žiūrėjo tiesiai link mašinų aikštelės ir buvo visa išbąlusi, lyg pamačiusi katik vaiduoklį.

- Pasižiūrėk į mano mašiną.

Mano kojos atrodė manęs nebelaikė ir kūnas pradėjo drebėti lyg pašėles. Neturėjau ką pasakyti ir atrodo net negalėjau. Vienu metu jaučiau visko tiek daug.

Prie Izos mašinos stovėjo Simon ir jis atrodė laukė mūsų, nes vos mus pamatė jo žvilgsnis pasikeitė ir jis galva mostelėjo link jo pusės lyg parodydamas, kad greičiau ateitumėm.

Priartėjusios prie Izos mašinos mes buvome visiškoje tyloje.

- Aš jus paliksiu vienus. - Pasakė Iza ir atidarė mašinos dureles.

- Ne, tu liksi čia. - Simon greit čiupo jos ranką ir staigiu judesiu nutempė ją atgal ten kur ji stovėjo prieš tai.

Mačiau kaip stipriai bijojo ir Iza, nes jaučiau kad tai nebus paprastas pokalbis. Bus kažkas daugiau nei tai. Simon veidas buvo ištines ir matėsi didelės mėlynės per visą veidą, viena akis buvo raudona kas tik parodė kad smūgiai buvo stiprūs. Bryan pasidarbavo neblogai...

- Jūsų draugas mane sumušė ir labai lengvai atsipirko dėl to. - Jis nusijuokė sarkastiškai ir sukryžiavo savo abi rankas ant krūtinės. - Už jį kažkas sumokėjo policijoj daug pinigų, kad nieks nedarytų jokio tyrimo dėl mano sumušimų. Todėl dabar kirsiu jam per skaudžiausią vietą. - Simon veidas buvo rimtas ir jo žvilgsnis atrodė norėjo mus abi nužudyti. - Aš pasidomėjau jumis visais, todėl žinau viską apie jus.

Simon nematomai nuo kamerų išsitraukė ginklą ir nukreipė į mus.

- Eikit priešais mane ir sėskit į mano mašiną.

Taigi, labai ilgai nerašiau nieko nes nebuvo nei motyvacijos nei minčių. tikiuosi patiko nauja dalis<3