it's your fault.

29.

Mane pasiekė vėl tas pats susimaišes mėtų ir citrinų kvapas. Kodėl jo automobilis visad kvepia šiais dviem kvapais? Apsidairiau nepastebimai kelis kartus aplink salona, bet nemačiau jokių kvapiklių, kodėl tada toks stiprus kvapas?

Abu pasisveikinom lyg šiandien susitikėtumėm pirmą kartą.

- Kur važiuosim? - Mano tonas buvo ramus. - Turiu grįžti iki aštuonių į namus.

- Nepridažu. - Jo veide nesusiformavo jokia šypsena, kas buvo keista nes jo tonas buvo švelnus.

- Kur važiuojam? - Pakartojau klausimą.

- Į mano mėgstamiausia vieta.

Daugiau nieko neklausiau. Tik laukiau kol atsidursim ten, nes iš dalies man buvo įdomu kaip atrodė ta vieta. Ar man reiktų tikėtis kažkokio namo, pilno žmonių ir alkoholio? pažįstant Bryan, jis nenuspėjamas.

Stebėjau jį akies krašteliu, jo krumpliai išsiryškindavo kiekvieną kartą kai jis suimdavo vairą vis stipriau, o venos išokdavo labiau. Dėl šio vaizdo tikriausiai pradedu varvinti seile, nes tai kol kas gražiausias vaizdas kurį mačiau per dieną.

Velnias. Kodėl aš kalbu taip apie Bryan? Kodėl aš jį stebiu?

- Ar ilgai mane dar stebėsi?

Greit pašokau iš vietos, suprątusi, kad jis žino kaip jį stebėjau.

- Aš tau desertas ar ką? - Jis tyliai nusijuokė.

Pradėjau jausti kaip stipriai kaistu, ir kaip stipriai mano skruostai pradeda raudonuoti.

- Tiesiog užsižiūrėjau, bet nestebiu tavęs. - Bandžiau atsakyti kuo tvirčiau, bet gavosi dar juokingiau nes užsikirtau po kiekvieno žodžio.

Bryan nieko neatsakė, tik veide mačiau susiformąvusia mažą šypsena.

Vaizdai per langą pasikeitė, nuo namų iki medžių ir po kelių minučių atsidūrėm miške. Nežinau kodėl, bet pasitikėjau Bryan šiek tiek daugiau, nejaučiau kad jis gali man padaryti kažką blogo, ypač po tiek laiko.

Mes pasiekėm vaizdą kuris tikra žodžio prasme užgniaužė man kvapą. Mes buvom prie kranto, netoli jo buvo suoliukas, ir vaizdas buvo nuostabus. Buvo galima matyti didelį, gražų, žalia ežera su tilteliu ir aplink nebuvo nė gyvos dvąsios. Buvo nuostabu...

Išlipau iš mašinos ir giliai įkvėpiau šviežaus miško kvapo, nes jis buvo nesugadintas miesto mašinų išmetamų dujų.

- Na? Kaip? - Bryan žiūrėjo į vaizdą prieš save, susikišes rankas į džinsų kišenes.

- Vaizdas nuostabus. - Bandžiau pasakyti kuo švelniau.

- Atvažiuoju čia tada kai jaučiu, jog man reikia daug ką apsvarstyti.

Jo kūnas priartėjo prie kranto, ir atsitūpes jis švelniai pirštais palietė vandenį. Kelias dar minutes mes buvom tyloje, laukiau kol Bryan pats pasakis kažką, nes kaip ir minėjo jis čia atvažiuoja apmastyti ir nenoriu su savo kvailais klausimais jam to trugdyti.

Aš atsisėdau ant suoliuko, ir užsikėlusi abi kojas, stebėjau vaizdą kartu su juo. Tai buvo pačios maloniausios mano dešimt minučių su Bryan.

Po šiek tiek laiko jis grįžo prie manes ir atsisėdo visai šalia. Ir kai turiu omenį visai šalia, taip ir buvo. Jis buvo šiek tiek daugiau išskėtes kojas ir jo koja lietė mano šlaunį. Todėl mano koja visą laiką, buvo atsirėmus į jo.

- Galiu paklausti? - Mano žodžiai buvo neužtvirtinti.

Vaikinas išsitraukė pakelį cigarečių, ir vieną iš jų jis išsitraukė ir užsidegė. Tada giliai įkvėpė dūmų ir juos išpūtė.

- Vieno klausimo, nedaugiau. - Regis jis tikrai nenori, kad apie jį kažkas žinotų daugiau nei reikia. - O tada aš tavęs.

Akimirksniu atsisukau į Bryan kai jis jau žiūrėjo į mane. Taip stebėjom vienas kitą šiek tiek, suprąte kad tai vyksta per ilgai abu nustojom tai daryti.

- Klausk. - Liepė.

- Kodėl mane šiandien čia atsivežei? Kodėl būtent mane? - Mano tonas nebuvo reikalaujantis.

Bet kažkodėl, pradėjau jausti tą keistą jausmą viduj. Lyg jausčiau šilumą nuo jo, ne nuo jo kūno, bet nuo pačio Bryan. Ir aš išsigandau to ką pradėjau suprasti.

Aš jį pradedu įsimylėti.

Visi stebėjimai, susitikimai su juo net gi žinant, kad tai neteisinga, galvojimai ką jis veikia. Šiluma. Pastebėjimas jo išvaizdos ir to dievinimas.

Aš jį įsimylėjau.