it's your fault.

12.

Gavau daug žinučių iš Izos, kad ji jau grįžo į namus. Bet tai kad negalėjau nei kojos kelti iš namų ir pamatyti jos labiausiai mane žudė. Bandymai taikytis su mama yra beverčiai, nes ji visą savo įmanoma laiką sėdi kambarį.

Pilvas leisdamas keistus garsus leido suprasti, kad aš noriu valgyti. Įvykus visam chaosui pradėjau eiti irgi mažai iš kambario vengdama jos, ir išeinu tik tada kai nebelieka pasirinkimo, kaip dabar. Visa laimė turiu kambaryje atskirą dušo ir tualeto kambarį.

Nusileidusi laiptais girdėjau, kad kažkas virtuvėje irgi yra, ir aš atsidusau nuo to kai supratau kad ten ji. Nieko neatsakius pasiekiau šaldytuvo rankeną ir atidariau jį sutikdama jos keistą žvilgsnį į mane, tokį lyg aš čia nepriklausyčiau ir būčiau svetimas žmogus kuris tik braunasi į jos šaldytuvą.

- Taip ir nepratarsim viena kitai nei žodžio? - Pasigirdo niūrus balsas, kurio sąvininkės nenorėjau matyti.

Tyla.

Mintys labiau užimtos tuo, kad mano skrandis nori valgyti.

- Alina. Su tavim kalbėt neprivalau, bet man taip gyventi nepatinka.

Uždariau šaldytuvo duris ir atsisukusi iškart pamačiau ją stovint ir deginant mane savo žvilgsniu kurį jau atskiriu ir suprantu ko ji nori ir kas bus.

- Nežinau apie ką kalbėt su tavim po visko. - Tyliai bėveik šnabždėjau pildama apelsinų sultis į stikline.

Ji priėjo prie manęs paimdama mano delną ir suspaudė jį šiek tiek stipriau.

- Aš atsiprašau. - Ji žiūrėjo žvilgsniu kuris reiškė, kad ji nori susitaikyti. - Nežinau kas man užėjo visą šį laiką.

Mintyse praėjau akimirkas kai išgirdau skaudžius žodžius iš jos lūpų, lyg ji nebūtų mano mama.

- Kitą kartą tada valdyk save.

Atsidūriau ne savo noru ir staigiai jos glėbyje. Jos rankos suspaudė mano smulkų kūną, ir jaučiau kai kaulai pradėjo trintis, o oro trūko su kiekvienu įkvėpimu vis daugiau.

- Mama man trūksta oro. - Lūpos vos išspaudė šiuos žodžius.

Ji nusijuokė ir paleido mane. Nežinau kodėl manęs ši situacija nesujaudino, visad po pykčių kai susitaikydavom verkdavau, bet dabar stovėjau šalta širdimi, ir apsimetinėju kaip man svarbu buvo susitaikyti su ja. Bėveik niekad nešnekėjau apie ją blogai, nes ji mano mama ir kas bebus aš ją myliu visa savo širdimi, bet ji nepriverčia jaustis manęs laiminga.

- Ir gali eiti šiandien pas Izabele jeigu nori. - Ji kalbėjo lyg nieko nebūtų buve, kas man labiausiai nepatiko iš jos pusės. - Man paskambino jos mama ir pranešė, kad jos grįžo prieš kelias valandas iš oro uosto.

***

Stovėdama prie Izos namų prisiminiau Eriką, kurio nemačiau jau ilgą laiką. Ir tai buvo keistą nes nesulaukiau neivienos jo žinutės nuo to vakaro, ar skambučio ir regis jis visiškai nesidomi manimi.

Vos įėjus į Izos namus mane pasitiko jos mama ir tas man žinomas jaukus namų kvapas kurį turi tik jos namai.

- Alina. - Šiltai apsikabino mane Izos mama. Atsakiau apsikabinimu atgal. - Kaip laikaisi? Tiek nesimatėm, atrodai tokia užaugus. - Ji kaip visad ramiu balsu mokėjo paveikti mane.

- Man viskas puikiai, o kaip jums? - Šypsena veido nepaliko.

- Viskas nuostabu. Grįžom laimingi ir pavarge. - Ji nusijuokė šiltu juoku. - Izą savo kambaryje, gali eiti pas ją.

- Džiaugiuosi labai dėl jūsų. - Mūsų žvilgsniai susitiko dar kartą ir palikau ją eidama į Izos kambarį.

Atidarius merginos kambarį pamačiau pirmą vaizdą, kai ji krovėsi iš rožinio lagamino daiktus.