it's your fault.

7.

Su Eriku daug nekalbėjom. Jis dar kartą atsiprašė ir padėkojo, kad priimiau jį pas save. Jis atrodė man per daug keistai, jo išvaizda ir elgsena buvo keistesnė nuo ko man kilo įtarimas, kad gal būt jis vakar vartojo, ir atėjo pas mane ne tam, kad atsiprašytų, o kad turėtų kur pabūti kol poveikis visiškai atslūgs. Bet daugiau nenorėjau jo kalbinti jokia tema. Nesvarbu kokia tai bebūtų, jeigu matysiu, kad pokalbis krypsta tokia linkme kuri man nepatinka, nutrauksiu tai. Per šias dvi dienas man Eriko užteko pakankamai visiems metams, kalbu tiek apie jo veiksmus, tiek apie taip kaip jis pradėjo elgtis su manimi. Jeigu tik jo mama su tėčiu sužinoti ką jis veikia, abėjoju ar liktų gyvas. Jo tėvai ypač griežti, gal tėtis kiek daugiau atsipalaidaves, bet čia gimtam krašte, kur jis gyvena su mama, ji begalo atsakingai žiūri į viską. Vieną kartą pati nugirdau kai mama kalbėjo su Eriko mama, ir ji skundėsi maniškiai, kad su Eriko tėvu išsiskyrė todėl nes jam buvo nusispjaut ant savo sūnaus, ir neatsakingai žiūrėjo į savo pareigas. Bet kiek girdėdavau iš Eriko, kaip jis bendrauja su savo tėčiu, niekad nepasakyčiau, kad jam nusispjaut ant Eriko. Atvirkščiai, jis myli jį ir darbina kiekvieną vasarą pas save, bei duoda ateinantiems metams pinigų. Tokios mamos kaip mano ar Eriko, visad galvoja kad labiau atsipalaidave žmonės, yra tie kuriem nieks neįdomu. Bet taip nėra.

- Spėkit kas namuose? - Mama staigiai atidariusi mano kambario duris užrėkė.

- Tu man vos neįvarei širdies smūgio. - Susiėmusi ranka, už vietos kur yra širdis pasakiau.

Su mama apsikabinome, ir ji atsisėdo ant mano lovos krašto.

- Ką kalbėjot su tėčiu?

- Nieko gero. Susipažinau, su jo nauju vaiku. Pakalbėjom, ir tiek. - Mama liūdnu veidu pasakojo. - O ką tu veikei?

- Mama nenukreipk temos. - Zyziau. - Gi pasakok viską kas buvo.

Iš mamos akių mačiau, kad ji jo pasiilgo ir dar vis myli jį. Man gaila jos nes tikriausiai mano tėvui net nerūpi, ar mama išvis saugiai grįžo į namus ir ką ji veikia dabar.

- Tai ne vaikų reikalai. - Bakstelėjusi man į nosi atsistojo nuo mano lovos.

Pavarčiau akis ir veide atsirado šypsena vien nuo to, kaip ji bando pasislėpti kai aš ją kiaurai permatau. Mama dingo už kambario durų, ir aš nieko nelaukus čiupau kompiuterį pradėti žiūrėti naują serialą "You", kurį man vis kišo žiūrėti Erikas su Iza. O kadangi mano gyvenimo laikotarpis dabar toks, kai galiu žiūrėti viską kas tik šauną į galvą nusprendžiau ir aš jį pasižiūrėti. Vos tik serialui prasidėjus vėl gavau žinutę, ir širdį pasirodė keistas jausmas kokio dar nebuvau jautusi. Lyg bijojau, bet tuo pačiu norėjau būti drąsi. Pakėlusi telefoną ekrane iššoko tas pats nežinomas numeris.

nežinomas numeris: Ką veiki?

aš: Kodėl tau rūpi?

nežinomas numeris: Man nerūpi. Tiesiog "You" serialo nepatariu žiūrėti, jis nuobodybė:)

Mano lūpos prasiskyrė, ir rankos ėmė drebėti. Kaip jis viską žino? Mintyse verdė daug variantų. Kokiam sušiktam psichopatui Erikas dalina mano numerį? Baimės jausmą panaikino pyktis, kad Erikas yra visiškas idiotas negalvojantis apie pasėkmes.

aš: Jeigu dar kartą rašysi į šitą numerį, prisiekiu, baigsis blogai.

nežinomas numeris: Negražu grasinti žmogui kuris parvežė tave girta į namus. Jausk pagarba mažut.

Per vieną dieną tiek naujienų neatlaikysiu. Kodėl Bryan sugalvojo mane gązdinti? Jo elgesys aiškiai parodė, kad jis nenori nieko bendro su manim. Ir tai, kad jis man primena jog buvau jo mašinoje girta, nėra pats maloniausias jausmas.

aš: Kodėl tu man tada išvis rašai?

Laukiau visą pusvalandį žinutės nuo jo, bet nesulaukiau. Tikriausiai pats neturi atsakymo į tai ką jis daro, bet man tai neberūpi, rytoj pat nuvažiuosiu pas juos ir liepsiu palikti mane ramybėje. Su tokiais kaip jis, neturiu apie ką šnekėti.

***

Ryte pasikėlusi jaučiau sunkumą galvoje, spėju kad nuo patirto streso. Erikui grįžus galvojau, kad mano vasaros savaitės paskutinės praeis puikiai, nes buvau jo išsiilgusi. Bet po draugysčių su tais vaikinais, pasirodo klydau stipriau nei kada galvojau, kad galėsiu. Nusprendžiau parašyti Erikui, man reikia viską išsiaiškinti su Bryan.

aš: Labas, ką šiandien veiksi?

Buvo sunku laukti Eriko žinutės, kol jis man atrašė, praėjo valanda.

Erikas: Susiplanaves vakare susitikti su draugais. Nori kartu?

Žiūrėjau į telefono ekraną kelias geras minutes. Buvo sunku sumastyti ar vis dėl to važiuoti ar ne, jeigu vėl būsiu pajuokos objektas? Prisiminiau tėčio pasakytus žodžius man "Geriau gailėkis dėl to ką padarei, nei ko nepadarei" ir su šiais žodžiais išsiunčiau Erikui žinutę.

aš: Taip žinoma.