it's your fault.

15.

Pavalgiusios su Iza aptarėm rytojaus planus ką veiksim, ir kaip atrodysim. Kadangi ryt penktadienis todėl į mokyklą dar nereiks bent ateinantį šį savaitgalį.

- Aš manau, kad mes turėtumėm užsidėti kažką raudono. - Išgirdus šį pasiūlymą iškart susigundžiau.

- Raudona gražu, bet man ji netinka prie veido.

- Ta suknelė tiesiog buvo ne tau, o ne raudona. - Mergina pakilo iš vietos ir iškart pradėjo kuistis savo spintoje. Ji ištraukė raudoną, šiek tiek trumpesnę ir su didesne iškirpte suknelę kuri atrodo tikrai gražiai. - Ši tau turėtų tikrai tikti. Pasimatuok.

Ji atkišo man suknele, todėl nubėgau greit ją užsidėti, su ja atrodau tikrai gražiai, bet ne patogiai.

- Ji labai nepatogi. - Suburbėjau.

- Svarbiausia atrodai gerai, o tu atrodai tikrai gerai.

Izos telefonas pranešė apie naują žinute, ir vos tai išgirdus ji nutraukė nuo manęs akis ir čiupo savo telefoną, vos perskaičius žinutę jos veide iškart atsirado šypsena.

- Nuo ko žinutė? - Smalsumas nugalėjo.

- Nuo Mike. - Ji apsimetė lyg nieko nebuvo. - Rašo nesąmones.

- Tai kodėl nuo tų nesamonių tau kyla šypsena?

- Nes jos juokingos. - Ji greit padėjo savo telefona į šoną. - Einu pasimatuoti savo suknelę. - Nukreipė temą.

Pažįstu ją nemažai laiko ir žinau, kad bet kokiam vaikinui ji nedalina savo numerio. O nuo "juokingų nesąmonių" irgi nesišypso.

Išėjusi Iza su savo suknelę kaip visad dešimt kartų atrodė už mane geriau. Kas man kėlė begalinį pavydą.

***

Parėjusi į namus nesusitikau mamos, ant šaldytuvo radau vėl raštelį "esu išvažiavusi su darbo reikalais kelioms dienoms, grįšiu po dviejų dienų" ant stalo buvo dar palikta šiek tiek pinigų, todėl šypsena iškart pakilo iki ausų, kai supratau kad namuose būsiu viena iki sekmadienio.

Sėdėjau savo kambaryje ant lovos žiūrėdama filmą, ir negalėjau niekaip ties juo susikaupti, mano minčių niekaip nepaliko Mike ir Iza. Nežinau kodėl ji davė savo telefono numerį jam, ir kodėl jie apskritai bendrauja. Jie atrodo labai skirtingi žmonės, kurie niekaip nesueitų kartu. Jis atrodo nepriklausomas nuo nieko šiam pasaulį, ir toks vaikinas kuris viena mergina nepasisotina, o Iza kuri niekada nenusileis niekam ir pasako tai ką galvoja iškart be smulkmenų.

Telefonas staigiai supypsėjo.

Bryan: Raudona tau tiko šiandien. Mažiau nusišnekėk.

Širdis nusirito į kulnus. Iš kur jis po velnių vėl viską žino? Jis ką, mane stebi?

Aš: Gal laikas baigti persekiot mane? Arba tavo mažas peiliukas ryt atsidurs tavo pačio gerklėj.

Bryan: Aš už. Galim pabandyt.

Jis veda mane iš katrybės, bet aš to neleisiu.

***
Jausmas kurį jaučiu pasikėlusi ryte yra keistas. Ir žinant, kad vėl reiks eiti į mokyklą, tai yra dar keisčiau. Nusiprausiau po šaltu dušu kaip visad, nes jis vienintelis kuris gali mane atgaivinti. Išėjusi iškart griebiau vakar duotą Izos suknelę man ir apsivilkau ją. Noriu atrodyti gerai, todėl pagyvint įvaizdį panaudosiu raudoną lūpdažį.

Iza parašė, kad už pusvalandžio bus, todėl supratau, kad turiu paskubėti, todėl greit išsitiesinau plaukus ir užsidėjau juodus mamos aukštakulnius.