it's your fault.

27.

Lipdama laiptais į apačia nesutikau nei mamos, nei tėčio ir tai suprantama. Tikriausiai abu dabar vengia savo dukros, už tai ką padarė, bet kai aš prisidirbdavau jie būdavo patys pirmi kurie teisdavo neišklause nei puse mano žodžio. Raštelio taip pat nebuvo, vadinasi jie dar miega, arba tiesiog slepiasi, todėl nieko nelaukus išėjau, ir manęs kieme jau laukė Iza.

Abi pasisveikinom, ir patraukėm link mokyklos.

- Kas vakar įvyko kai išvažiavau?

- Mažai ką prisimenu, nes buvau girta kaip kinietiška tapkė. - Nusijuokė mergina. - Bet nepatikėsi kas atsitiko, ką puikiai prisimenu.

Aš įdėmiai jos klausiausi įtempusi ausis.

- Per tą laiką kai tave Bryan vežė į namus Kają dėl to labai įsiuto, ir ėmė be perstojo gerti viską kas buvo po ranka. Ir vos tik Bryan grįžo ji iškart nubėgo pas jį į glėbį, ir tiesiog atsijungė jam rankų.

- Tikrai tai labai įdomu. - Nusijuokiau. Tai visiškai nieko nereiškia.

- Tai dar ne viskas kvailute. Vos tik jis ją paguldė ant sofos, ji iškart privėrė visą svetainę, ir tuo pačiu Bryan batus.

Mane supykino.

- Ji tiesiog apgailėtina. Bryan net nėra jos vaikinas, bet ji elgiasi su juo taip lyg iie būtų pora. - Mano tonas šiek tiek pakilo.

- Na ji apsėsta juo jau du metus, todėl suprantama kodėl Bryan nesusiranda niekaip merginos. - Ji atsiduso. - Man Mike tokių dalykų pasakojo apie jos žygdarbius.

- Ką ji darė? - Įdėmiai klausiausi kiekvieno merginos žodžio.

- Žodžiu, kiekviena mergina kuri atsirasdavo Bryan gyvenime, greit ir išnykdavo. - Ji pasakojo mojuodama rankomis. - Ir dėl to, nes Kaja sugebėdavo jas visas įbauginti iki to, jog jos bėgdavo nuo Bryan lyg pamačiusios velnią.

Širdis ėmė drebėti.

- Kodėl jis ja tiesiog neatsikrato? Tai jau persiakiojimas.

- Kad būtų taip lengva. Man sakė Mike, kad ji turi kažką apie Bryan tokio, jog jeigu Kaja tai parodytų, jis būtų sužlugdytas visiems laikams.

- Tai merginai reikia tikrai pagalbos. - Suburbėjau, nors mintyse rėkiau. Jeigu ji kažką sugalvos padaryti man?

Su Iza įžengėm į mokyklą ir iškart sutikom Jack kuris žinoma nepraleis progos kažką man pasakyti.

- Sveika Alina. - Vaikinas artėjo arčiau manęs. Paprastai sustočiau, pasisveikinčiau ir kalbėčiau, bet tik ne su juo.

- Labas Jack. - Šaltai pasisveikinau ir praėjau vaikiną lyg sieną.

Daug kartų bandžiau jam įaiškinti, kad mes niekad nebūsim kartu, ir kad jis nieko nesitikėtų, bet jis vis bando kažkaip mane užkalbinti, kas man kelią dar didesnį pyktį.

- Ar jis kada atsikabins nuo tavęs?

- Nežinau. Bet mane jis pradedi nervinti jau.

Sėdėjau geografijos pamokoje ir vis mąsčiau apie situacija su Kaja. Jeigu tai tikrai yra tiesa, kaip ji elgiasi, aš nenoriu rizikuoti savo sveikata. Ta mergina yra apsėsta Bryan, ir neaišku kas atsitiks man. Kodėl Bryan apskritai tylėjo ir leido mus abu matyti savo namuose jos akyse? Jam tikrai taip nusispjaut ant manęs?

- Alina. - Pasigirdo garsus mokytojo balsas. - Ar seki pamoką?

Minute tvyrojo tyla ir visų akys buvo į mane.

- Taip. Seku.

- Apie ką kalbėjom?

- Apie geografines zonas. - Tyliai sušnabždėjo Iza.

- Apie geografines zonas.

- Izabele nepasakinėk. - Geografijos mokytojas šiandien nenuotaikoj, ir tai tikrai į gerą nenuves. - Alina, po pamokos palik savo sąsiuvinį pas mane ant stalo.

Šūdas.

Nusirašiau viską taip greit kaip galėjau nuo Izos, ir padaviau sąsiuvinį mokytojui tikėdamasi, kad negausiu blogo pažymio. Šie metai man tikrai svarbūs, ir be gerų įvertinimų negalėsiu išvažiuoti iš čia...

- Apie ką taip užsisvajojai? - Iza visad nori viską žinoti. Nors tikriausiai nėra to, ko ji nežinotų.

- Apie Bryan. - Tyliai sumurmėjau, net pati nesupratusi ką pasakiau.

- Bryan? - Sucypė. - Tu jį įsimylėjai?

- Ne. - Tvirtai ir greitai atsakiau. - Tiesiog nenoriu, kad ta kvaila mergina man kažką padarytų jeigu dar kartą sutiks mane su juo.

- Aš matau iš tavo akių, kad tikrai ne vien dėl to apie jį galvoji.

- Iza.

- Ką? - Jos veido nepaliko šypsena. Mes sustojom vidurį kolidoriaus.

- Aš nesu įsimylėjusi. - Šiurkščiai atsakiau.

- Gerai gerai. Tu nesi. - Ji pakėlė abi rankas į viršų lyg parodydama, kad pasiduoda.

Prieš mano akis išdygo Bryan vėl su savo peiliuku, ir tų kvepalų kvapu kuris man yra per stiprus, bet pradeda patikti. Jo akys susitiko su mano, ir tik dabar pastebėjau, kad jis turi velniškai gražias akis.

Iza pasisveikino su Bryan, o aš tylėjau. Supratau, kad jeigu ne dabar, tai niekada neišeis man su juo pasikalbėti apie viską kas buvo tarp mūsų.

- Bryan. - Nutraukiau Izos ir Bryan pokalbį apie vakarykštį vakarėlį.

Vaikinas iškart atsisuko į mane.