it's your fault.

24.

Mike darosi nebevaldomas? Kaip suprasti?

- Ką tu turi omenį? - Mano kūnas buvo nutirpes, turėjau visad blogą nuojautą dėl jo.

- Tik per jį aš su tavim taip kalbėjau. - Vos nuvalydavau jos ašaras, jos vėl pasiekdavo jos veidą.

- Kaip suprasti?

- Jis pradėjo nurodinėti, su kuo man bendrauti ir su kuo nebendrauti, ką aš turiu daryti ir ko neturiu. - Ji atsiduso. - Jis man labai patinka, bet jis nebėra tas pats Mike kurį pažinojau pačioj pradžioj.

- Jis tave privertė su manim nebendrauti?

- Jis sakė, kad turėčiau atitolti nuo tavęs, jeigu nenoriu būti nevykėlė.

Žodžiai perėjo per mano širdį, visad žinojau kad nesu gražuolė manikenė ir kad esu labiau nuoboda nei linksmuolė mergina, vaikštanti po vakarėlius, bet nieks manęs nevadino nevykelę.

- Aš labai atsiprašau Alina, aš buvau labai išsigandusi ir nežinojau ką turiu daryti, jis man tiesiog apsuko galvą. - Ji kalbėjo pro ašaras, ir supratau, kad ji tikrai gailisi.

- Viskas gerai. - Sušnabždėjau ir apkabinau ją savo glėbį.

Dar šiek tiek, taip pastovėjusios mes patraukėm atgal link visų.

Visi sėdėjo šiek tiek kitaip, prieš man išeinant, ir aišku ko galėjau tikėtis kai patalpoj esam aš, Kaja, ir Bryan?

Kają sėdėjo prie Bryan, labai arti. Jos koją trynėsi prie jo, nors vietos ant sofos buvo labai daug. Ir žinant jos ketinimus, aš žinau kodėl ji sėdėjo prie jo, taip arti.

Atsisėdau į savo seną vietą, o šalia manęs Iza. Mike pamates tokį jos sprendimą, tikrai nebuvo patenkintas, jo veide matėsi pyktis ir sumišimas vienu metu. Tiesa sakant aš jo gerokai bijojau, nežinai ko galima tikėtis iš tokio žmogaus kai jis man kartą vos nesudavė.

- Žaidžiam tiesą drasą? - Iš Eriko lūpų pasigirdo žodžiai kurie mane tikrai nuvylė.

Žinau, kad šis žaidimas tikrai nėra geriausias, ypač man. Jis visad nuveda iki iškyrpusių klausimų, bei turi bučiuotis su visiškai nepažįstamais žmonėm. Kad ir kaip bebūtų, žaisti aš nenoriu, bet nepasakiau to garsiai.

- Gera mintis, man patinka. - Kaja patrynė rankomis.

Ką tai turėtų reikšti?

- Visi moka taisykles taip? - Erikas apsidarė ieškodamas tikriausiai to kas prisipažintų, kad nelabai moka taisykles.

- Gal paaiškink, Alina gali gi ir nemokėti. - Mike kimus balsas mane vedė iš kantrybės, negaliu jo kaltinti, gal aš jam kaip žmogus ir nepatinku, bet tai nepriežastis mane užgaulioti.

- Patylėk Mike. - Izos žodžiai jį iškart nuramino.

- Ką žaidžiam? - Iš kažkur pasirodė šviesiaplaukis ir aukštas vaikinas, kurio keista bet nesu mačius nei kart.

- Tiesą drasą. - Erikas atsakė už visus.

- Prisijungsiu. - Vaikinas atsisėdo man iš kairės.

Jis rankoj laikė skardine alaus, ir buvo apsirenges ypač tvarkingai. Ant rankos turėjo pora vyriškų žiedų, ir laikrodį, kas padarė jį dar gražesniu. Ir jis tikrai turėjo gražius veido bruožus.

Mike sėdėjo netoli Eriko, Erikui iš kairės Izą, poto aš, tada tas vaikinas, Bryan ir Kają, o poto vėl Mike.

- Pradėkim gal tada nuo naujoko? - Pasiūlė Izą.

Jo veide iškart atsirado šilta šypsena.

- Mano vardas Eliotas, kas dar nežinot. Pradėkim. - Jis padėjo alaus skardine ant stalo, ir suplojo rankomis. - Bryan, mano mielas drauge.

Ką? Iš kur jie vienas kitą pažįsta? Nors aišku, čia Bryan vakarėlis, jis nekviestų nepažįstamų.

- Tiesa ar drasa?

Mūsų žvilgsniai susitiko, ir atrodo Bryan laukė kažkokio atsakymo iš manęs.

- Drasa. - Pratarė jo lūpos.

- Išdrįsk nusirengti savo drabužius, likti su apatiniais ir taip išbūti kol ateis vėl tavo eilė.

Visi pradėjo ploti, ir švilpti kas parodo kad jiems patiko ši idėja. Bryan veide atsirado šypsena, ir atsistojas jis nusiimė savo marškinėlius, o poto lėtai ir kelnes. Visa tai darydamas jis stebėjo mane, o mano akys kažkodėl nepaliko jo akių. Jis buvo tik su vienais apatiniais ir tai man pasirodė gan juokingai, todėl pradėjau šypsotis. Tikriausiai iš šono atrodėm kaip du kvailiai, kurie spoksodami vienas į kitą, šypsojosi.