39.

332 23 4
                                    

Džiaugiausi, kad Iza pasirodė mano namuose nes kol man buvo sušikta nuotaika ji užsiėmė su broliu. Jaučiausi tikrai suknistai kalbėdama taip su tėčiu, bet viskas yra tik per Bryan. Jeigu ne jis, aš niekad nebūčiau jam pasakiusi tokių dalykų, juk jis myli ir mane kaip dukrą. Ir aš per visą šį laiką net nebandžiau suprasti jo, kodėl jis grįžo arba bent pasikalbėti su juo apie tai.

Visas šeštadienis ir sekmadienis praėjo lėtai, bet ramiai. Niekur nekėliau kojos iš namų, nes Iza sakė kad kol kas geriausia būtų man ir Bryan visiškai nesusitikti, negavau net žinutės iš jo. Bet manau viskas tik į gerą. Su tuo žmogum man tikrai nepakeliui, jis yra prirakintas prie Kajos ir į jų žaidimus aš nesivelsiu.

Pirmadienio rytas prasidėjo sunkiai mokykloj. Po tiek dienų nebuvimo buvo labai sunku grįžti į rimtą. Ir visi žmonės mokykloj stebėjo mane lyg būčiau vaikščiojanti numirelė. Ir tai suprantama.

- Nematei jo? - Iza paklausė priėjusi prie spintelės.

- Ne. - Atsakiau greitai.

- Nes jis katik įėjo į valgykla. - Šie žodžiai atrodo prabudino mane. Mano rankos pradėjo drebėti nesuvaldomai.

Aš betkada galiu pamatyti Bryan, todėl man reikia dingti kuo greičiau. Mūsų susitikimas į gerą tikrai nenuves todėl jeigu noriu, kad viskas praeitų kuo greičiau turiu nuo jo bėgti.

- Man reikia dingti iš čia. - Greitai sumurmėjau ir Iza palinksėjo galva.

Sėdėjau Izos mašinoje ir galvojau vėl apie jį. Žinojau, kad visus likusius mokslo metus nuo jo nepabėgsiu ir vieną dieną mes susitiksim. Bet dabar noriu bent kelias savaites su juo nesusitikti.

- Džiaugiuosi, kad jį pamačiau greičiau nei tu. - Susikaupusi į kelią kalbėjo Iza. - Dabar geriausia jum nesimatyti bent dvi savaites. O per tą laiką tu jį pamirši ir susirasi kitą.

- Iza man nereikia kito. - Man nereikia nei Bryan nei kito vaikino. Man reikia jį pamiršti ir viska užbaigti. - Aš noriu tiesiog, kad jis dingtų iš mano galvos kuo greičiau.

- Tada turim lankytis po vakarėlius.

- Iza...

- Alina, aš rimtai. Negi tu galvoji, kad namuose sėdėjimas tau padės jį pamiršti? Jeigu būsi tarp žmonių, tai tau padės. - Iš dalies ji buvo teisi. Man reikia su kuo daugiau žmonių bendrauti, kol jausiu, kad visiškai nebegalvoju apie Bryan.

- Gerai. - Atsidusau. - Bet tik savaitgalį.

Iza palinksėjo ir parvežusi mane į namus išvažiavo pas Mike ir kitus. Nesutikau važiuoti kartu nors ir žinojau, kad Bryan nebus. Nenoriu rizikuoti.

Iza sakė, kad vakarėlis kuriame būsim bus privatus ir mažai šąnsų, kad ten gali būti Bryan. Todėl bus puiki proga atsitraukti nuo jo.

Visa savaitė praėjo greitai. Bryan nelankė mokyklos, todėl galėjau susikaupti ties mokslais ir nepraleisti daugiau pamokų bėgdama nuo jo. Visą savaitę nesulaukiau jokios žinutės iš jo, ir jokio skambučio. Todėl jo numeris buvo ištrintas iš mano adresų knygelės telefone. Mažais žingsneliais lipdama galėsiu pilnai jį pamiršti ir negalvoti apie jį, nes jis to visiškai nenusipelnė.

Iza turi už kelių minučių būti prie mano namų ir mes važiuosim į vakarėlį. Jis vyks kažkokio vaikino namuose, kuris randasi už miesto.

Apsirengiau labai paprastai, Iza norėjo kad užsidėčiau kažką atviresnio. Bet sijonas ir palaidinė kuriais buvau apsirengusi buvo man užtektinai.

( Alinos apranga )

Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.

( Alinos apranga )

Nespėjau dar su tėčiu pasikalbėti apie įvykusią situaciją, bet namuose įtampa dingo. Bendravom visi laisvai, tik trūko mano atsiprašymo.

Už daugiau nei pusvalandžio jau buvome prie vakarėlio namų, ir buvau pradėjus jausti kaip mano visas kūnas kaista. Buvo tiek daug žmonių ir visi buvo nematyti. Iza paaiškino, kad čia iš universitetų atvažiave žmonės. Todėl pradedu suprasti, ką reiškia būti vakarėlį.

Muzika grojo iš didelių kolonėlių, ir buvo tranki. Kas keista, bet man patiko. Man patiko, kad per širdį ėjo muzikos rimtas, ir tas jausmas viduj kurį jaučiau. Visi žmonės buvo draugiški ir šypsojosi. Čia viskas buvo kitaip.

Su Iza įsipylėm kažkokio gėrimo ir nutarėm apžiūrėti namus bei aplinka. Nenoriu prisigerti, todėl gėriau mažais gurkšniais ir bandžiau bendrauti kuo daugiau su žmonėm.

- Alina susipažink. Čia Simon. Simon čia Alina. - Vaikinas buvo aukštas brunetas ir gražių veido bruožų vaikinas. Jis mane švelniai apsikabino. - Dėl jo dėkos esam šitam vakarėlį, čia jo namai.

Šie namai buvo ypač dideli. Ir surengti tokį vakarėlį reikia tikrai daug darbo. Švelniai susišypsojau vaikinui ir jis atsakė man tuo pačiu.

Iza paliko mus dviese, nes Mike pranešė kad tuoj bus prie namų todėl ji nuėjo jo pasitikti.

- Taigi Alina, tu gyveni čia? - Jis paklausė švelniu tonu.

- Taip. - Atsakiau. - Nuo mažens. Todėl keista, kad nesam niekad susitike. - Nusijuokiau.

- Tikriausiai dėl to nes nelankiau su tavim tos pačios mokyklos, o tada pradėjau lankyti universiteta kitam miesto gale. - Vaikinas visą laiką šypsojosi ta šypsena kuri išdavė, kad jis nusiteikes rimtai.

- O ką studijuoji?

- Verslą. - Tai mane nustebino. Visą laiką žavėjausi žmonėmis kurie gyvenimę niekada nesustodavo kažko daryti. - O ką tu planuoji daryti po mokyklos?

- Planuoju išvažiuoti į kitą šalį.

- Kodėl nenori likti? - Jo klausimas privertė pagalvoti.

- Nes neturiu dėl ko. - Atsakiau nemeluodama.

Šis vaikinas buvo draugiškas ir malonus. Nežinau kodėl buvau užkibusi ant Bryan kaip aplinkui tokie vaikinai yra.

- Tau labai pasisekė turėti tokią draugę kaip Iza. - Prabilo jis. - Ji čia atvažiavo tik dėl tavęs.

- Žinau. Ji geriausia. - Nusišypsojau. - Šiandien esi penktas žmogus su kuriuo jis supažindino mane. - Nusijuokiau ir Simon padarė tą patį.

Taip ir buvo. Iza visą laiką yra šalia kaip man to reikia, ypač šiuo metu. Jis stengiasi dėl manęs, labiau nei dėl savęs.

Su Simon kalbėjom įvairiom temom, ir kartais pastebėdavau kaip jis nužvelgdavo mano figūrą. Nežinau kodėl, bet man tai patiko. Pasijaučiau norima, ir mano pasitikėjimas augo valandomis.

Po pirmos stiklinės nesijautė joks alkoholio poveikis, todėl Simon pasisiūlė atnešti dar vieną ir aš sutikau.

- Tu labai graži mergina. - Vaikino žodžiai privertė mane nusišypsoti iki ausų. Bryan niekad nėra sakes nieko panašaus.

Visą laiką šypsojausi lyg mažas vaikas gaves saldainį.

Pajaučiau kaip po antros stiklines šiek tiek apgirtau ir po jos sekė dar viena.

it's  your fault.Where stories live. Discover now