it's your fault.

28.

Sukaupiau visą likusią drąsą savyje.

- Gal galim pasikalbėti? - Mano žodžiuose girdėjosi jaudinimasis.

- Aš jus paliksiu vienus. - Izos veidą puošė šypsena.

Bryan kūnas atsirėmė į spinteles ir jis liežuviu perbraukė per apatinę savo lūpą, kas buvo velniškai karšta. Kas man darosi?

- Sakysi ar ne? - Vaikino balsas mane prižądino kai supratau, kad užsispoksojau į jį.

- Taip taip. - Mano žvilgsnis bėgiojo visur. - Tiesiog norėjau pasakyti, kad nenorėčiau būti daugiau įtraukta į tavo ir Kajos kažkokius santykius, žinau ką ji daro tom merginom kurios atsiranda tavo gyvenime ir nenoriu nukentėti irgi. - Mano tonas buvo pakankamai ramus, palyginus su visa situacija kas dėjosi.

Bryan veide buvo neįmanoma įžiūrėti jokių emocijų. Lyg jis jų net neturėjo.

- Tau dar toli gražu iki ten kur jos buvo mano gyvenime, todėl nepergyvenk.

Nežinau kodėl, bet tie žodžiai mane šiek tiek įskaudino.

- Tada puiku. - Suvaidinus netikrą šypseną aš palikau jį stovintį vieną.

Man toli gražu? O kokiam lygį jos buvo? Man tikrai reikia nutraukti santykius su juo, ir kuo greičiau. Nes per Bryan įkliusiu ir aš į bėdas, ko tikrai nenorėčiau.

Iza manęs laukė prie savo spinteles ir mačiau, kad ji kalbėjosi telefonu. Ji buvo itin laiminga.

- Einam į daile?

- Nemėgstamiausia pamoka. - Nusiskundė Iza.

Dailė visad buvo nuobodžiausia pamoka kuri galėjo egzistuoti šitam pasaulį. Niekada nesupratau kodėl ji išvis egzistuoja, jog namuose laisvai galima išmokti piešti, kaip ir sportuoti. Manau jie tiesiog norėjo mokiniams prigalvoti kuo daugiau pamokų, kad jie būtų užimti visą laiką.

- Tuoj padvėsiu čia. - Inkštė Iza. - Kaip galima savo noru eiti į šią pamoką?

- Kaip tau sekasi su Mike? - Norėjau nukreipti tema link to, kad ji būtų naudinga o ne šiaip apie daile.

Vos tik ji išgirdo vaikino vardą, jos veide atsirado šypsena.

- Na jis atrodo keičiasi į gerą dėl manęs, manau susiradau vaikiną kurio ilgai ieškojau. Jis protingas, gražus, myli mane ir tuo pačiu gerbia.

Ką?

- Myli, gerbia? Jis draudė tau bendrauti su manim. - Pakėliau tona ir Iza greit apsidairė aplink klase, įsitikinti kad nieks neišgirdo mano žodžių.

- Na taip. - Ji atsisuko į mane. - Bet aš su juo kalbėjau vakar apie tai visą naktį ir jis gailisi to.

- Tiesiog būk atsargi, prašau. - Mano ranką paėmė jos ir mes sunėrėm mūsų pirštus. Nenoriu pyktis su ja.

Pasibaigus dailės pamokai ėjau namo pėsčiomis, nes autobusą sugebėjau pražiopsoti. Nes Izą važiavo į kitą miesto galą. Buvo nuostabus oras, bet supratau kad tokią dieną turėsiu praleisti namuose, kadangi šiandien Izą išvažiuoja su tėvais pas močiute ir ten bus iki pat vakaro.

Grįžusi į namus neradau nieko, namai buvo užrakinti kas reiškia jog esu viena namuose. Jokio raštelio nebuvo palikta, kas mane tiesiog pykdė, nes jie abu slapstosi nuo manęs taip lyg būčiau nusikaltėlė.

Užlipusi į savo kambarį numečiau kuprine ant lovos krašto ir kuo greičiau skubėjau į virtuve pavalgyti. Dėkoju seneliams, kad mane išmokino pasidaryti skaniausių blynų kai mamos nėra namuose ir reikia pačiai suktis.

Vos pavalgiusi iškart sėdau daryti namų darbus. Šiais metais man reikia ypač susikaupti ties mokslais, turiu gauti gerus pažymius ir išvažiuoti į kitą šalį. Pirmiausia prisėdau prie matematikos kas buvo mano stipriausia pusė, man ji visad sekėsi geriausiai nes tėtis kai buvau mažesnė vis versdavo sėdėti su juo kartu ir valandomis ir pręsti įvairiausius matematinius uždavinius, gal būt todėl man viskas taip įsiminė ir yra žymiai lengviau viską spręsti.

Pabaigus matematika perėjau prie Ispanų kalbos, ir tada anglų. Viską baigiau per kelias valandas, todėl man liko dar visa laisva diena.

Gavau žinute į numerį, ir tas garsas man primena būtent Bryan.

Bryan: Gal nori pasivažinėti?

: Maniau pasakiau aiškiai mokykloj viską.

Bryan: Nepervertink to. Tai tik pasivažinėjimas.

Sutikau. Geriau Bryan nei keturios namų sienos. Nors ir sakiau, kad turiu vengti jo, bet kaip jis ir sakė, tai tik pasivažinėjimas.

Po 20 minučių jis laukė jau mano kieme manęs. Atskyriau jo mašinos variklio garsą. Jis skambėjo kitaip, ir mane gązdino tai. Nes su jokiu vaikinu man nebuvo taip. Jeigu pareikšdavau, kad nenoriu bendrauti, laikiausi savo. O su Bryan kitaip.