it's your fault.

23.

Man patiko namo struktūra, ir kaip viskas buvo gražiai išdėstyta, net gi interjieras buvo tobulas. Nusimanau šiek tiek šiuose dalykuose nes planuoju studijuoti architektūrą, todėl bandau kuo dažniau atkreipti dėmesį į tokius dalykus, ir praktikuotis mintyse nors tai ir durnai skamba.

- Einam į svetainę. - Bryan balsas sugražino mane į realybe. - Ten yra daugiau musiškių.

Musiškių?

Vos įėjom į šviesią svetaine prieš akis išvydau sėdinčius ant sofos prie stalelio Eriką, Mike, Izą ir Kają? Kur aš atsidūriau?

Mano žvilgsnis greit susitiko su Izos vos priartėjom labiau prie jų, ir tada visi atsisuko iš paskos. Visų akys buvo įsmeigtos į mus, lyg mes būtumėm didžiausios garsenybės, jų veiduose atsirado keistos šypsenos kas išdavė, kad jie tikriausiai net nesitikėjo kad aš būsiu čia, bet jiem tai patiko.

- Pagaliau atsiradot. - Suburbėjo Mike.

Tiesa, jis vienintelis buvo nepatenkintas, ir aš įtariu dėl ko.

Laisvos vietos buvo tik prie Kajos ir Mike, todėl atsisėdau prie merginos, nes mažiausiai norėjau būti šalia Mike. Bryan atsisėdo prieš mane, šalia vaikino.

- Ar gi nesakiau apie Bryan ketinimus? - Tyliai ir vos girdimai sušnabždėjo Kają.

Negalėjau patikėti, kad ji turėjo drąsos dar kalbėti su manim po tiek melo.

Aš nieko neatsakiau, tik prunkštelėjau ir toliau bandžiau susitelkti į kitus.

Erikas atsinešė butelį tekilos ir šešis stikliukus. Visus pastatė prie kiekvieno iš mūsų ir atidares butelį pradėjo pilstyti kiekvienam iš eilės, mano protas liepė sakyti, kad negersiu nes nenoriu, bet aš tylėjau nes nenorėjau eilinį kartą iš savęs padaryti nuobodos.

- Išgerkim. - Pasigirdo Eriko balsas.

Mes visi susidaužėm ir kiekvienas staigiu judesiu užsivertė gėrimą.

Mano akys susitiko su Izos ir iš jos žvilgnsio supratau, kad jai baisu dėl manęs, o paparčius jai savo galvą supratau, kad ji siūlo to nedaryti, bet aš vos matomai lūpomis surezgiau nepratarus nei žodžio, kad viskas gerai.

Pakartojau tą patį judesį kaip ir kiti, ir mano gerklę pasiekė deginantis skausmas. Gėrimas buvo šlykštus, ir nuo jo norėjau kosėti, bet viską laikiau savo viduje. Mano galva automatiškai nusisuko į žemę, ir akimirkai negalėjau pajudėti supratusi, kad jeigu tai padarysiu, aš tikrai apsivemsiu greičiau nei tikiuosi. Pro skrandį perėjo didelis karštis, ir kai pagaliau nebejaučiau nieko, pakėliau galvą. Atrodo niekas net nepastebėjo, kad man buvo blogai, nors gal taip ir geriau, nes palaikymo ir dėmesio iš kitų man reikėjo mažiausiai.

Visi kalbėjo apie neįdomias temas man, todėl tiesiog sėdėjau ir žiūrėjau į vieną tašką. Vėl susitelkiau į namą, skaičiavau žmonės aplinkui iš neturėjimo ką veikti. Supratau, kad neprošal būtų atsigerti vandens ar kažko gaivesnio, nes po pirmo stikliuko išgėriau dar du. Erikas vis pylė, o atsisakyti nebuvo man pakankamai drąsos, Bryan stebėdamas kaip aš geriu atrodė nustebes, o man tai svarbiausia. Parodyti jam, kad nesu kokia eilinė jo sutikta pasileidusi mergina, su kuria jis gali daryti ką nori.

Mano kūnas greit pakilo nuo juodos sofos. Akyse staigiai sutemo ir pajaučiau kai mano kojos svyravo labiau nei tikėjausi, bet tai buvo ne dėl girtumo, o dėl to nes kiekvieną kartą man staigiai atsistojus darosi silpną.

Nutipenau iki virtuvės, ir žmonių vis daugėjo po biškį, kas man kėlė diskonfortą. Vos pamačiusi laisvą ir švarų puodelį įsipyliau šalto ir ledinio vandens. Vos atsigėrusi supratau, kad tai buvo visą laiką ko man reikėjo, nes mano kūnas iškart atsigavo ir jaučiausi lyg nauja ir pilna jėgų.

Į virtuvę užėjo Izą, ir vos mane pamačius ji ėmė šypsotis, neatlaikiusi tokio vaizdo mano veide susiformavo irgi šypsena. Aš jos taip pasiilgau.

Ji greitu judesiu priėjo prie manęs ir suspaudė mane savo glėbyje taip stipriai, kaip tikriausiai dar nebuvo apkabinus net gi grįžus po Ispanijos.

- Pasiilgau tavęs. - Jos žodžiai perėjo man per širdį.

- Aš irgi tavęs.

- Atsiprašau už viską, ką pasakiau tą dieną. - Jos balse galėjau išgirsti skausmą ir kūkčiojimą.

Aš greit atsitraukiau ir suėmusi švelniai jos pečius atsukau ją tiesiai į save.

- Viskas gerai Izą, aš žinau kad kalbėjai ne tu.

Jos skruostais riedėjo ašaros lyg pupos, kurias bandžiau nuvalyti.

- Alina. - Ji atsiduso, kai šiek tiek nusiramino. - Mike darosi nebevaldomas.