it's your fault.

26.

Sėdėjau vaikino mašinoje ir laukiau kol jis pats pagaliau pasirodis, kad parvežtų mane greitai į namus. Jo laukiau jau penkioliką minučių. Kai pagaliau jį pamačiau, per veidrodėlį išeinantį iš savo namų. Jis įsėdo į automobilį ir per visą saloną pasklido vyriškų kvepalų kvapas. Šie kvepalai tikrai jam tinka, nes buvo stiprūs ir rietė nosį nuo to...

- Važiuojam? - Linksmu tonu paklausė įkišdamas raktelius ir užvesdamas mašiną.

- Mes tai galėjom padaryti jau prieš penkioliką minučių.

- Galėjom, bet nepadarėm.

- Aš tikiuosi tu gėrei nedaug? Dar neužtektų to, kad užmuštum mus abu. - Neišlaikiau klausimo galvoje.

Jis tiesiog garsiai atsiduso ir nusijuokė.

Kaip tai suprasti?

- Kas juokingo? - Mano tonas nebuvo pats mieliausias.

- Nieko. - Šypsena nepaliko jo veido.

Po dvidešimties minučių mes jau buvom prie mano namų. Širdis kažkodėl ėmė plakti greičiau, bet tai tikriausiai dėl to nes bijojau mamos reakcijos į alkoholio kvapą nuo savęs, ir žinojau kad tai geruoju nesibaigs tikrai.

- Norėjau paklausti. - Tyliai sušnabždėjau.

- Mm?

Bryan žvilgsnis parodė, kad jis tiki normalaus klausimo. Bet jeigu žaidžia jis, žaisiu ir aš.

- Bijau tavo atsakymo. - Mano akys buvo nuleistos, o tonas toks lyg norėčiau prisipažint meilėje.

- Klausk Alina. - Jo balsas buvo švelnus.

- Ar nuo manęs nesijaučia alkoholio kvapas?

Jo veido išraiška parodė, kad man pavyko jį apgauti.

- Tu esi siaubinga. - Pasigirdo Bryan juokas, ir jis atsirėmė veidu į savo mašinos vairą.

- Iki nevykėli. - Atsisveikinau prieš išlipdama su didele šypsena.

- Iki. - Atsakė tuo pačiu.

Ir kai jau stovėjau tarpdurį atsisukusi neradau Bryan automobilio. Jis išvažiavo.

Tyliai nusimoviau batus ir padėjau juos į vietą. Namuose nebuvo jokio garso, o mano kvėpavimas atrodė sklido po visus namus nuo tos stingdančios tylos.

- Mama? - Tyliai sušnabždėjau.

Nieko. Tyla.

Pradėjau girdėti keistus garsus, sklindančius iš mamos kambario. Nežinau kas tai per garsas, bet smegenys pradėjo kurti teorijas, kas vyksta ir kas ne. Tyliai tepenau laiptais iki pat mamos kambario ir durys buvo šiek tiek paliktos pravertos, dėl ko ir girdėjosi visi garsai. Silpnai pastūmiau jas labiau nuo savęs, ir prieš akis išvydau tikrai ne tai ką tikėjausi rasti.

Mano mama bučiuojasi su tėčiu? Ką?

Tai pamačiusi nieko nelaukusi tyliai nubėgau į savo kambarį ir užsidariau duris.

Iš kur išvis atsirado mano tėtis čia? Ir kodėl mama apskritai yra su juo? Jog jis turi kitą moterį, gyveną šimtais kilometrų nuo mūsų, ir dabar jis čia?

Kritau nugara į lovą ir užsidengusi akis kelias minutes galvojau apie visą tai. Kas po velnių čia vyksta? Mano tėtis myli mane, aš tai žinau, bet mes visiškai nepalaikom jokių ryšių. Jam visad buvo svarbesnių dalykų nei aš.

Su tokiom mintim aš užmigau.

Ryte pasikėliau nuo šeštos ryto skambančio žadintuvo. Ir aš jau šiek tiek vėlavau, nes paprastai keldavausi puse šešių. Toks miego rėžimas man visad patikdavo, spėdavau susiruošti mokyklai, ir nueiti iki jos, nes mano mama man niekad neleis turėti man teisių. Mat pagal ją esu per žiopla vairuoti mašiną, ir galiu bet kada užmušti kitą žmogų arba pati save.

Kiek prasibudinusi gavau žinutę, nežinau kodėl bet protas norėjo, kad tai būtų nuo Bryan. Jau kelinta diena jis nepalieka mano minčių, ir galvoju tik apie tai ką jis veikia. Buvo tikriausiai didelė klaida susitikti su juo, nes dabar tai darysiu dažniau nei darydavau kelias pastarąsias dienas. Jis buvo draugiškas kai parvežė mane į namus, ir visą praeitą dieną, bet nežinau ko galima iš jo tikėtis šiandien ar rytoj. Su tokiu žmogum man nepakeliui ir aš tai jaučiu.

Žinutė buvo nuo Izos. Ji atvažiuos manęs pasiimti ir vyksim į mokyklą kartu. Bent kažkas gero per visą rytą...

Naujaaaaa dalis, pripažįstu kad pastaruosius kelis mėnesius keliu dalis labai retai, bet tikiuosi liko tų kuriem ši istorija dar įdomi ir kurie ją skaito. Pasistengsiu kelti dažniau, nes jau artėja pavasario atostogos. Kita dalis tikriausiai bus šeštadienį:))