it's your fault.

18.

Dienai įsibėgėjus gavau kelias žinutes nuo Eriko, kad Mike suplanavo pikniką prie ežero. Supratau, kad būtų neblogai kažkur išeiti iš namų, nei sėdėti namuose visą likusį šeštadienį, žinant, kad tuoj būsiu apkrauta namų darbais. Žinau, kad ten gali būti ir Bryan su Kaja kurių tikriausiai nekenčiu labiau už viską ir juos noriu matyti šiuo metu mažiausiai, bet paklausysiu Izos žodžių ir nesusitelksiu taip į juos.

Apsirengiau geltoną suknelę su gėlėm, ir kartu paėmiau švarkelį, šiandien yra labai geras oras todėl reiktų rengtis kuo lengviau, kad po kažkurio laiko nereikėtų jaudintis ar smirdžiu nuo savo prakaito, kuri yra mano viena iš didžiausių baimių, kad ir kaip juokingai tai skamba, bet aš esu bailė kuri niekada nenorėtų smirdėti prakaitu. Iza jau laukia manęs lauke, nusprendėm, kad atvažiuosim atskirai nuo jų.

Įsėdusi į mašiną pajaučiau vyriškus kvepalus, kas tam yra nebūdinga nes Iza niekad nesivažinėja su kažkokiais vaikinais.

- Koks čia kvapas? - Iškart paklausiau vos supratusi kas dedasi.

- Koks? - Ji apsimetinėja, o tai dar labiau man pakelia nuotaiką. Jos veidas išdavė, kad ji jaudinasi.

- Vyriškų kvepalų?

- Ai taip. - Ji nervingai pradėjo juoktis. - Tai tėčio. Vežiau jį iki parduotuvės.

- Iza, tavo tėtis nekenčia kvepintis kvepalais, nekartą tai sakė man. - Mano veidą puošė šypsena, kuri tikrai dar neketina išeiti.

- Šūdas. - Tyliai nusikeikė, ir pradėjo juoktis. - Gerai, aš buvau su Mike. - Ji atsiduso. - Bet prižadėk, kad niekam nesakysi.

- Kodėl tu slėpi tai nuo manęs? - Nereaguoju į jos norus, noriu tiesiog sužinoti kodėl ji slepia nuo savo geriausios draugės tokį dalyką.

Ji vėl garsiai atsiduso.

- Tiesiog viskas labai komplikuota. Abu nenorim skubėti, o tuo labiau skelbtis visiems apie mus.

Vos tik pasakiusi šiuos žodžius ji lyg sustingo sekunde apgalvodama ką pasakė. Iza užvedė mašiną ir mes pajudėjom iš vietos važiuodamos prie ežero. Jaudulys pasiekė mane kai žinau, kad turėsiu prieš akis matyti du šlykščiausius žmonės gyvenime.

- Nesijaudink. - Tyliai sušnabždėjo Iza įvažiuodama į aikštele.

- Aš ir nesijaudinu. - Pasigirdo netikras mano juokas kuris tik dar labiau išdavė, kad aš tikrai jaudinuosi. - Na gal truputį.

- Viskas bus gerai. - Jos ranka atsidūrė ant mano rankos ir šiek tiek ją spustelėjo lyg norėdama įsitikinti, kad jaučiu jos ranką. - Aš kaip visad šalia, ir dabar būsiu blaiva todėl jeigu jie kažką sakis - nurausiu jiems galvas. - Jos veide atsirado velnio šypsenelė, kas tik įrodė, kad ji kalba rimtai.

Pasitikėjimas staiga užklupo mano visą kūną ir dabar aš buvau tikrai pasiruošusi bet kam.

Išlipom iš mašinos, ir judėjom link ežero, kur turėjo jau būti susirinke visi. Šiek tiek paėjusius labiau link reikiamos pusės pamatėm sėdinčius Bryan, Kaja, Mike ir Eriką. Garsiai atsidusau, bet nesiruošiu sustoti ar nuleisti žvilgsnio žemyn. Esu pasiruošusi parodyti, kad nesu pilka pelytė.

Visi greit pasisveikinom ir aš iškart atsisėdau ant žolės tarp Eriko ir Mike. Prieš mano akis vėl typsojo Bryan su Kaja, tik šį kartą jie nebuvo apsikabine, jie išvis sėdėjo vienas nuo kito atstumu, kas buvo keista. Nes praeitą kartą atrodė lyg meilė tarp jų varvėjo pro kraštus.

- Gal pažaidžiam kažką? - Pasigirdo Bryan balsas ir mano žvilgsnis iškart nukrypo link jo. Juk tai normalu, jis katik kažką pasiūlė.

- Ką siūlai? - Iza kaip visad, pasiruošusi bet kam.

Mano veide atsirado maža šypsena, nuo to.

- Butelio. - Ištarė Bryan. Jo žvilgsnis nukrypo ties manim. Jaučiuosi itin nemaloniai, kodėl? Net nežinau. Bet jis nuolat stebi mano kiekvieną veiksmą ir ką aš darau. Lyg jo darbas būtų prižiūrėti mane.

- Aš iškart atsisakau. - Pasigirdo Eriko balsas. - Tai vaikų žaidimas, kurie neturi ką veikti per vakarėlius.

- Na aš irgi nesu tokia kuri užsiimtų tokiom nesąmonėm. - Kaja nedrąsiai pratarė šiuos žodžius, ir atsisuko į mane lyg laukdama mano pritarimo.

- Aš irgi nežaisiu. - Užtikrintai pranešiau.

Bryan tylus juokas susimaišė su Mike ir vaikinai juokėsi.

- Kas tokio juokingo? - Izos balsas buvo šiek tiek susinervines, kas man patiko. Nes aš tikrai nejaučiu didelio noro klausytis jų nejuokingų juokelių, bet kažko pasakyti man taip pat neužtenka drąsos.

Aš nervingai pradėjo lupti žolę nuo žemės.

- Jūs visi tokie bailiai esat. - Mike nusiramino. - Net negalit šiek tiek pasilinksminti?

Mano protas liepė tylėti, bet širdis įsakė parodyti jam jo vietą.

- Pasilinksminti? - Nusijuokiau. - Tokiais būdais nori pasilinksminti?

- O gal turi kažką kito pasiūlyti?

- Alina baik. - Išgirdau tylų Eriko šnabždesį man į ausį, bet tokioj vietoj nesiruošiau sustoti.

- Ištrauk savo žolės. - Pasigirdo mano užtikrintas balsas.

Izos veido išraiška pasikeitė, ji nebuvo pikta. Kaip tik, matau kaip ji manim didžiuojasi kokia pasitikinti esu.

- Tu rimtai? - Mike šiek tiek buvo pasimetes, koks ir buvo mano tikslas.

- Tai aišku, aš nesu tokia mažvaikė kuriai atrodo, kad gali pasilinksminti žaidžiant butelį.

Iš šono pasigirdo Kajos juokas, bet šį kartą jis nebuvo toks kaip vakar. Jis buvo nuoširdus? Darosi keista. Kodėl Bryan nelaiko jos rankos? ar bent nėra jos apsikabines?

- Nesi mažvaikė? Kaip čia pasakius. - Bryan žodžiai mane įžeidė. Jis elgėsi su manim ne kaip, bet niekad manęs nevadino mažvaike, ar kažkuo kitu.

- O tu suauges? Jeigu tuoj pat neužtilsi, aš nurausiu tavo kiaušus ir pakabinsiu vietoj raktų pakabukų, aišku?

Po Izos žodžių visi užtilom, nes ji buvo tikrai pikta. Ji visada tiki, kad žmonės beveik niekada neparodo savo tikro veido pirmus susitikimų kartus, todėl stengiasi su jais mažiau veltis į komfliktus, jeigu tai liečia net ir mane. Bet kaip matau, ją jis išvedė iš kantrybės.

Aš atsistojau iš savo vietos ir pajudėjau link tualetų, supratau kad noriu čia sėdėti kuo mažiau. Vos paėjau kelis metrus nuo mūsų taip vadinamo "pikniko" ant kurio yra tik alus ir kepta duona, išgirdau kai kažkas bėga už manęs. Nespėjau atsisukti kai prieš akis pasirodė Kaja, nors tikėjausi kaip visad Bryan ir jo kvailų juokelių. Vos mano smegenys suvirškino kad tai ji, mano veidas suformavo keistą žvilgsnį dėl kurio ji turėjo suprasti, kad privalo dabar paaiškinti kas čia dedasi.

- Kas čia vyksta?

- Norėjau tiesiog tavęs atsiprašyti. - Ji nervingai nusišypsojo. - Už vakar. Klausyk, aš tikrai nesu tokia kokia vakar pasirodžiau. Nežinau kas man užėjo, tiesiog Bryan visą laiką lyg vynius kalė į galvą, kad eisim pas kažkokia merginą į namus ir turim sukelti jai pavydą, darydami na žinai, tuos dalykus. - Ji greitai išdėstė mintis, per savo jaudulį. Bet man dabar tai nelabai rūpi, man Bryan norėjo sukelti pavydą? ar aš gerai supratau?

- Palauk. - Pauzė tvyrojo kurį laiką. - Tu nori pasakyti, kad Bryan norėjo sukelti man pavydą, ir atsivedė dėl to tave į mano namus? - Parodžiau už saves lyg norėdama tuo pirštu jai parodyti į Bryan.

- Taip. - Atsakė atsidustama. - Aš atsiprašau, jeigu tai tave įskaudino. Na žinai, tas visas...

- O jis dar tau kažką sakė? - Ignoravau viską ką ji sakė. Norėjau sužinoti daugiau.

Ji padarė trumpa pauzę.

- Jis dar sakė, kad jam manęs reikės vienam ateinančiam vakarėliui. Ten turėsi būti tu, ir reikės vėl vaidinti tą patį.

Aš pradedu justi, kad nebejaučiu kojų ir rankų.