it's your fault.

48.

Bryan net nepasižiūrėjo į mano pusę, jis tiesiog stovėjo ir kalbėjosi su Mike. Mano kojos pradėjo drebėti kaip ir visas kūnas, aš nebijojau, tiesiog mano kūnas taip reagavo į tai kaip viskas pasisuko.

Kajos žvilgsnis į mane nebuvo pats draugiškiausias, bet ko aš galėjau tikėtis? Juk ji apsėsta Bryan ir nepaleidžia jo jokiam vakarėlį iš akių visiškai. Maniau tai bus tik artimiausių draugų susitikimas, bet Bryan atsivedė žmogų kuris neivienam iš mūsų nėra artimas.

Sėdėjau šalia Izos ir kiekvieną savo laisvą minutę vos gavusi progą stebėdavau Bryan ir Kają. Istorija kartojasi kiekvieną kartą ir tai lyg nesibaigiantis ratas, mes nustojam bendrauti su Bryan ir tada jis sugrįžta į mano gyvenimą, elgiasi gražiai lyg niekur nieko, o tada lyg iš dangaus atsiranda Kają ir mes vėl nustojam, ir viskas vėl iš naujo.

Žmonės kalbėjosi į visas puses, o aš buvau tiesiog sustingusi lyg ledas kurį reikėtų ištirpdinti, kad jis galėtų pradėti kalbėti ar judėti. Akyse kaupėsi ašaros ir nežinojau kur dėtis, kad nieks to nepamatytų ir nepasirodyčiau mažvaikė. Galvojau juk po įvykio su Simon sustiprėjau, bet pasirodo dar vis yra vienas dalykas kuris moka man sukelti liūdesį ir ašaras, tai yra Bryan. Ir aš nemoku to valdyti ar kontroliuoti.

Atsistojau iš savo vietos ir išėjau į virtuvę atsigerti vandens nes ant stalo buvo tik alkoholis kurio nenorėjau ragauti. Girdėjau kažkieno artėjančius žingsnius už savęs, ir turėjau tik vieną spėjimą kuris pasitvirtino.

- Kas kvietė čia tave? - Pasigirdo seniai girdėtas merginos balsas. - Galvojau čia vyks tik artimų žmonių vakarėlis.

- Man sakė tą patį. - Atsakiau net pasižiūrėjusi į ją. Drebančiom rankom laikiau stiklinę vandens ir bandžiau atsigerti iš jos kuo greičiau.

Ji nusijuokė tyliai, bet man girdimai.

- Tu tokia apgailėtina jeigu tikėjaisi, kad tave kažkas kvietė dėl tavo kvailos kompanijos. Juk pati supranti, kad esi čia pakviesta tik iš gailėsčio. - Ji kalbėjo šlykščius dalykus kurie atrodo man įstrigo į galvą ir neketino jos palikti.

Mano kūnas greit atsisuko į Kają.

- O kodėl tu čia esi? - Mano tonas buvo pakeltas ir nebe toks koks buvo anksčiau kai šnekėdavau su ja. - Vienintelė priežastis dėl kurios esi čia, yra Bryan, ir net jis nenori kad būtum čia.

Atrodo mergina nesitikėjo tokio atsako nes jos veidas pasikeitė.

- Na jis manęs nori, o ne tavęs, ko tikriausiai tu niekad negalėsi priimti nes tokie vaikai kaip tu įprate gauti viską ko nori. - Jos šypsena vėl atsirado ant veido.

- Ar esi tuo įsitikinusi? Nes vakar Bryan buvo mano namuose ir mes bučiavomės. - Velnio šypsena atsirado ant mano veido ir nesigailėjau nei kiek to ką pasakiau.

Užtenka slėpti tai.

- Nusišneki. - Suprunkštė mergina. - Jo vakar nebuvo mieste. Jis buvo išvažiaves.

- Bandai dabar save įtikinti sakydama tai? Nes aš tiksliai pamenu ką mes vakar darėm. - Nusijuokiau sarkastikškai.

Mačiau kaip mergina pradėjo nevaldyti savo emocijų. Jos veide matėsi pralaimėjimas ir skausmas bei pyktis vienu metu.

Į virtuvę įėjo Bryan ir pamates mus stovinčias pats sustingo vietoj. Atrodo atėjo tas momentos kurio laukėm visi, bet neivienas neišdrįso pasakyti, kad reikia pasikalbėti.

- Bryan. - Pasakiau. - Gal metas pasiaiškinti kas vyksta tarp mūsų visų?

- Tu šlykštus kiaule! - Sušaukė Kaja. - Sakei, kad vakar buvai išvažiaves.