it's your fault.

32.

Iza kaip visad manęs jau laukė prie mano namų. Įlipusi į mašiną pasisveikinom ir pradėjom važiuoti link mokyklos.

- Kaip sekėsi pas močiute? - Paklausiau.

- Kaip visad. Pradėjo skaityti savo moralus apie taip, kaip retai pas ją atvažiuoju ir kodėl dar neturiu vaikino. - Ji nusijuokė.

- Bet tu turi.

- Aš nenoriu jai dar kol kas pristatyti Mike. - Jos žvilgsnis išdavė, kad ji kažko man nesako. - Turiu omenį, dar nelaikas. Mes pažįstami vos mėnesį ir tai dar mažas laiko tarpas, kad jį pažindinčiau su savo šeima.

Mintyse galvojau apie tai, kad geriausia būtų niekad jo nesupažindinti. Jis yra manipuliuojantis žvėris, kuris vos pabendraves su mergina nurodinėja kaip jai gyventi.

- Manau gerai padarei, reikia dar palaukti. - Nusišypsojau netikra šypsena, ir atrodo Iza patikėjo nors ir jautė, kad nepriimu Mike.

Pasikalbėjom dar šiek tiek apie jos močiute, ir tada atėjo ta tema kurios labiausiai vengiau.

- Tai apie ką vakar kalbėjot su Bryan?

- Norėjau tiesiog jo paklausti ar dar Kaja planuoja su mumis būti, nes tu žinai kaip aš jos nemėgstu. - Mano tonas šiek tiek pasidarė kitoks, ir jis visad toks tampa kai kalba pasisuka apie Bryan.

- Na tau nereikia dėl jos pergyventi nes žinai, kad aš visad būsiu šalia.

- Žinau.

- Ir daugiau nieko nekalbėjot? tik apie Kaja?

Nežinojau kaip jai prisipažinti dėl Bryan. Daug apie tai galvojau ir nerandu tinkamų žodžiu kaip pasakyti, kad vaikinas kuris vienu metu man kelia daugiausia nervų, patinka. Nors jeigu prisipažinčiau būtų viskas paprasčiau, tada turėčiau kieno paklausti patarimo.

- Nelabai daugiau ką yra man kalbėti su juo. - Atsakiau.

Aš suknista bailė.

Išlipom iš mašinos, mašinų aikštelėje prie mokyklos. Iš toli mačiau kaip Bryan kalbėjosi su kitais vaikinais prie mokyklos įėjimo. Mano žvilgsnis nukrypo ties juo, bet to paties iš jo nesulaukiau. Jis nepažiūrėjo į mano pusę, taip lyg aš net neegzistuočiau.

Praėjus jau kelioms pamokoms, nuėjau į mokyklos valgykla pavalgyti. Buvau alkana, nes per vakariene su tėvais taip ir nesuvalgiau nei kąsnio. Buvau pikta, ir tuo metu valgis nebuvo tikrai mano galvoje.

Vos likus keliems žmonėms iki manęs, prisistatė žmogus kurio iš visos mokyklos nenoriu matyti labiausiai.

- Alina, labas. - Jack balsas eilinį kartą pasigirdo. - Ką valgysi?

- Maistą. - Šaltai atsakiau.

Gal ir elgiuosi su juo per daug šaltai, ir turėčiau jausti jam šiek tiek pagarbos. Bet aš negaliu. Jis mane erzina savo visa asmenybe ir jau sakiau jam šimtus kartų, kad tarp mūsų nebus nieko.

- Žinau. - Nusijuokė. - Bet kokį?

- Jack, prašau neklausinėk tokių nesąmonių. Jos visiškai bereikšmės.

Lyg to betrūko, į valgykla įėjo Bryan. Mūsų žvilgsniams susitikus, jis davė man tą žvilgsnį kuris reiškė lyg klaustų kas vyksta.

Jack ranka atsidūrė ant mano peties.

- Man reikia žinoti ką valgai. Jog turiu žinoti ką mano būsima mergina valgo. - Jo šypsena verčia mane vemti.

- Yra problemų? - Bryan balsas pasigirdo tiesiai už manęs.

Akimirknsiu nustūmiau Jack ranką nuo savęs.

- Viskas gerai. Tiesiog žmogus nebežino kur randasi ir kaip elgtis su tais kuriems jis nepatinka. - Mano burna atrodo pati ištarė šiuos žodžius.

- Jack, gal eik iš čia ir ateisi per kitą pertrauką pavalgyti. - Bryan buvo ypač ramus.

Ko negalėčiau pasakyti apie Jack. Kuris drebėjo lyg kiškis. Nieko neatsakes jis pasitraukė ir bėveik bėgdamas išėjo iš valgyklos, net neatsisukes.

Kodėl jis bijo taip Bryan?

- Ačiū. - Tyliai suburbėjau.

- Išmok pastovėti už save, ir pasakyti "ne" kai kažko nenori. - Jo balsas akimirknsiu pasikeitė į rimtą ir šaltą.

Su šiais žodžiais jis paliko mane stovinčia valgykloje, kai visų akys buvo įsmeigtos į mane lyg katik būčiau nužudžiusi kažką.

Valgykloje neužsibuvau per daug, stengiausi valgyti kuo greičiau, kad visi nematytų manęs po to durno įvykio su Bryan ir Jack. Puikiai žinau Jack ir pažįstu jį jau porą metų, jo tikrai nesustabdis net Bryan grasinimas ar paprasti žodžiai.

- Alina! - Izos balsas pasigirdo už manęs ir aš staigiai visu kūnu atsisukau link jos. Mačiau, kai ji bėga iki manęs ypač laiminga ir žinau kodėl.

Ji pradėjo praleisdinėti ilgąsias pertraukas dėl Mike. Ir man darosi vis pikčiau, nes anksčiau mes eidavom pavalgyti kartu visą laiką, o dabar Mike jai tapo svarbesnis net už maistą.

Ji pribėgo prie manęs itin uždususi, ir greitai mane apsikabino.

- Kas vyksta? - Paklausiau nieko nesupratusi.

- Mike pasikvietė mane vakarienės pas jo tėvus. - Jos balsas drebėjo, bet veidas švytėjo iš laimės. Niekad nesu mačiusi jos tokios laimingos, ir mane tai pradeda gązdinti.

- Kada?

- Rytoj vakare.

- Ketvirtadienį? - Suprantu, kad turėjau mažinti savo balso toną, bet mane pykdė Izos perdėtas beviltiškumas.

- Taip. Gal galėsi mane pridengti? Pasakysiu tėvams, kad eisiu pas tave ruošti namų darbų, būsiu ilgiausiai iki dešimtos. - Jos akys padarė žvilgsnį kuris mane visad paveikia.

- Gerai gerai. - Pasidaviau jai. - Bet prašau nebūk kvaila, ir pranešk man kaip viskas praėjo.

- Alina, tu esi geriausias dalykas nutikes man per mano visą gyvenimą. - Ji sucypė ir suspaudė mane savo glėbyje, taip kad neturėčiau kuo kvėpuoti.

Kita pamoka buvo matematika, ir atėjusi į klase iškart prisiminiau, jog turėjom rašyti kontrolinį. Tyliai nusikeikiau, ir iš žvilgsnių supratau, kad keli mokiniai tai girdėjo. Kaip galėjau padaryti namų darbus, bet pamiršti pasikartoti kontroliniui?

- Šiandien kontrolinis? - Iza tyliai suburbėjo, ir aš linktelėjau nepakėlusi akių. - Šūdas, aš visai apie tai pamiršau.

Buvau nusivylusi tiek savim, tiek Iza. Visad žinau, kad atėjus matematikos kontroliniui Iza prašo manęs padėti jai. Todėl dažniausiai bandau dieną prieš kontrolinį jai paaiškinti kuo daugiau namuose ir padėti pasiruošti, taip ji gauna bent didesnį pažymį nei įprastai ir nelenda su savo kvailais klausimais per pamoką. Bet šį kartą viskas buvo kitaip. Aš buvau užmiršusi apie viską kas buvo įmanoma, dėl to kvailo vaikino.

Įsibėgėjus matematikos pamokai, nusiraminau nes visos užduotys kurias mokytoja davė buvo iš vakar namų darbų. Iza visą laiką bandė per matematikos programėle nusirašyti, kurią jai parodžiau prieš kelias savaites, jeigu netyčia manęs kada nebūtų pamokoje. Todėl galėjau ramiai dirbti ir toliau siekti savo tikslų.